Jungtinės Tautos paskelbė pertrauką bevaisėse taikos derybose, kai Sirijos vyriausybė pranešė, jog padedant Rusijos aviacijos smūgiams jos pajėgos sudavė skaudų smūgį opozicijai, atkirsdamos vieną svarbų aprūpinimo kelią, vedantį į antrąjį pagal dydį šalies miestą Alepą.
Šios derybos vadinamos iki šiol didžiausiomis diplomatinėmis pastangomis užbaigti jau beveik penkerius metus Sirijoje vykstantį konfliktą, nusinešusį per 260 tūkst. žmonių gyvybių, o pusę šalies gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau šis procesas įstrigo nespėjus pasiekti jokios pažangos, kai pagrindinė opozicijos atstovų grupė – Aukštasis derybų komitetas (ADK) - pareiškė negrįšiantis į Ženevą, kol režimas nesutiks nutraukti bombardavimų, įleisti pagalbos kolonas į apsiaustus miestus ir paleisti tūkstančius kalinių.
JT specialusis pasiuntinys Staffanas de Mistura sakė, kad derybos bus atnaujintos vasario 25 dieną, tvirtindamas, kad ši pertrauka „nėra derybų pabaiga arba nesėkmė“, taip pat kviesdamas visus veikėjus dėti didesnes pastangas, kad taikos procesas būtų sėkmingas.
Torpeduojamos taikos pastangos
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas apkaltino Damaską ir jo sąjungininkę Maskvą „torpedavus taikos pastangas“ savo puolimu, kuris, anot JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, įrodo, kad Sirijos vyriausybė nėra rimtai nusiteikusi dalyvauti šiose derybose.
„Besitęsiantis Sirijos režimo pajėgų puolimas opozicijos užimtose teritorijose, kuriam kelią atvėrė Rusijos aviacijos smūgiai ... siunčia akivaizdų signalą apie ketinimą siekti karinio sprendinio, o ne atverti kelią politiniam“, – sakoma J.Kerry pareiškime.
Sirijos pajėgos, padedamos jau kelias dienas taikinius intensyviai bombarduojančios Rusijos aviacijos, trečiadienį atkirto paskutinį aprūpinimo kelią, jungiantį Alepo miestą su Turkijos pasieniu, o šis puolimas tapo itin skaudžiu smūgiu opozicijai.
Taikos derybos buvo sustabdytos tuo metu, kai šalys donorės ruošiasi susitikti Londone, siekdamos surinkti 9 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų būti skirti padėti Sirijai, taip pat pagelbėti jos kaimynėms pasirūpinti milijonais pabėgėlių, prisiglaudusių jų teritorijose.
Rusija donorų konferencijoje nedalyvaus, bet L.Fabiusas pažymėjo, kad pasaulio lyderiai pasinaudos šiuo susitikimu, kad, be kita ko, surengtų „nuodugnias konsultacijas“ dėl Maskvos ir Damasko vaidmens krizėje.
Prieš šį susitikimą Didžioji Britanija pažadėjo 2016–2020 metų laikotarpiu skirti 1,2 mlrd. svarų (1,6 mlrd. eurų arba 1,74 mlrd. dolerių) pagalbą, prisidėdama prie pastangų spręsti, anot premjero Davido Camerono, „didžiausią pasaulyje humanitarinę krizę“.
Dėl pilietinio karo apie 4,6 mln. sirų pabėgo į aplinkines šalis - Jordaniją, Libaną, Turkiją, Iraką ir Egiptą, dar šimtai tūkstančių iškeliavo į Europą, kuri susidūrė su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo.
Dalis per konferenciją Londone surinktų lėšos bus nukreipta padėti Sirijos kaimyninių šalių ekonomikoms, kuriant darbo vietas pabėgėliams ir tų šalių piliečiams, sakoma informaciniame pranešime.
Už tuos pinigus taip pat bus perkamas maistas, apgyvendinimo ir medicinos priemonės, taip pat bus atstatomos medicinos įstaigos pačioje Sirijoje.
Organizatoriai jau susitarė, kad šios programos donorai turėtų „bent dvigubai“ padidinti savo indėlius, palyginti su 2015 metais, kai buvo surinkta 3,2 mlrd. dolerių.
„Pertrauka Sirijos taikos derybose turi būti kuo trumpesnė“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį kalbėdamiesi telefonu sutarė dėti pastangas, kad paskelbta pertrauka Sirijos taikos derybose būtų „kiek įmanoma trumpesnė“.
„Išreiškę bendrą apgailestavimą dėl to, kad pastarosiomis dienomis Ženevoje prasidėjusiame JT vadovaujamame dialoge tarp Sirijos (konflikto šalių) buvo paskelbta laikina pauzė, S.Lavrovas ir J.Kerry sutarė imtis visų būtinų priemonių, kad tokia pauzė būtų kiek įmanoma trumpesnė“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusija ketvirtadienį išreiškė apgailestavimą, kad Sirijos taikos derybos buvo sustabdytos, ir sakė, jog tikis, kad jos bus pratęstos, nors Vakarų šalys apkaltino Maskvą ieškant Sirijos konfliktui karinio sprendinio.
„Galima dėl to apgailestauti, bet juk niekas nesitikėjo, kad viskas bus lengva ir greita“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, Kremlius tikisi, kog „greitai paaiškės“, kada ir kaip tos derybos bus pratęstos.
„Vargu ar kas nors tikėjosi rezultatų sulaukti tuojau pat, per pirmąjį ratą. Tai tikriausiai būtų buvę trumparegiška“, – aiškino D.Peskovas.
„Akivaizdu, kad judėti į priekį bus sunku, o mes tikimės, kad po dabartinės pauzės bus kitas šių iš tikrųjų sunkių derybų turas“, – pridūrė jis.
JT specialusis pasiuntinys Staffanas de Mistura trečiadienį paskelbė, kad Sirijos taikos derybose bus padaryta pertrauka, prezidento Basharo al Assado režimui iškovojus svarbią pergalę prieš sukilėlius, kurią pasiekti joms padėjo intensyvūs Rusijos aviacijos smūgiai.
Sirijos opozicija įtūžo dėl Maskvos ryžto tęsti bombardavimų kampaniją per taikos derybas ir apkaltino Rusiją atakuojant civilius.
Vašingtonas ir Paryžius pasmerkė Rusijos bombardavimą prie antrojo pagal dydį Sirijos miesto Alepo, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas apkaltino Damaską ir jo sąjungininkę Maskvą „torpedavus taikos pastangas“.
S.Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Rusija tęs antskrydžius Sirijoje, kol bus įveiktos „teroristinės organizacijos“, tarp jų džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).