Tačiau pasirengta ir tam atvejui, jei nepasitenkinimo būtų daug – prezidentas su reforma esą neturi nieko bendro, tad bet kada gali pasirodyti su švelnesniu variantu ar veto.
Rusijos premjerui Dmitrijui Medvedevui paskelbus, kad vyriausybė ketina didinti pensinį amžių, šalyje kilo nepasitenkinimas. Protestus žada rengti ir opozicinės parlamentinės partijos, ir visuomeniniai judėjimai, ir profsąjungos, nepaisant to, kad pasaulio futbolo čempionato, dabar vykstančio Rusijoje, metu taikomi dar griežtesni viešų susibūrimų apribojimai nei įprastai.
Į pensiją Rusijoje moterys išeina sulaukusios 55-erių, o vyrai 60-ies, kaip ir Sovietų Sąjungos laikais. Šią ribą norima didinti atitinkamai iki 63 ir 65 metų. Pagal dabartinį planą pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui nuo 2019 m. iki 2028 m. vyrams ir iki 2034 m. moterims.
Kalba apie apiplėšimą
Pensinio amžiaus kėlimui prieštarauja visos opozicinės Rusijos parlamentinės partijos.
Nacionalistinė Liberalų demokratų partija kritikuoja siūlomą reformą, sakydama, kad daug rusų tiesiog negyvens tiek ilgai, kad pretenduotų į senatvės išmokas pagal naująją sistemą, nors vyriausybė savo siūlymą argumentuoja būtent ilgėjančia gyvenimo trukme.
Komunistų partija tvirtino, kad reforma yra nepraktiška ir ragino surengti referendumą šiuo klausimu. Liepos mėnesį, kai baigsis futbolo čempionatas, ji teigia planuojanti rengti protestus visoje šalyje.
Partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas sakė, kad bet kokios kalbos apie pensinio amžiaus didinimą turi būti atidėtos iki 2030 metų.
Neparlamentinės socialliberalų partijos „Jabloko“ Maskvos skyriaus vadovas Sergejus Mitrochinas piketą prie Valstybės Dūmos pastato surengė šį antradienį. Jis buvo suimtas ir nuvežtas į policijos nuovadą, tačiau greitai paleistas.
Radijo stočiai „Echo Moskvy“ šis politikas sakė, kad irgi ketina rengti protestus. S. Mitrochino teigimu, toks įstatymas būtų plėšikiškas, nes dėl jo eiliniai rusai negaus didelių sumų sąžiningai uždirbtų pinigų, o kai kurie iki jų išvis neišgyvens.
Apie plėšikiškumą kalba ir praėjusią savaitę į laisvę paleistas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, atlikęs 30 parų įkalinimo bausmę už nesankcionuotą protestą Maskvoje. Jis vėl ketina rengti protestą – liepos 1-ąją 20-yje miestų, kur nevyksta pasaulio futbolo čempionatas.
„Putino ir Medvedevo [siekiamas] pensinio amžiaus padidinimas yra grynas nusikaltimas. Tai kelių dešimčių milijonų žmonių apiplėšimas prisidengiant „pavėluota reforma“, – antradienį „Instragram“ tinkle rašė A. Navalnas.
O „Kairysis frontas“ Maskvos merijos paprašė leisti surengti mitingą liepos 4 d. Revoliucijos aikštėje. Akcijos dalyviai ketina, be kita ko, reikalauti šiuo klausimu rengti referendumą.
„Mes pakviesim visas politines jėgas, kurios palaiko tokį reikalavimą, be jokių apribojimų. Planuojama plati akcija, kurioje dalyvaus politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai“, – sakė „Kairiojo fronto“ koordinatorius Sergejus Udalcovas.
Peticiją jau pasirašė per 2 mln. gyventojų
Siūlomą reformą kritikuoja ir didžiausios Rusijos profsąjungos. Viena jų – Darbo konfederacija – pradėjo rinkti parašus po peticija Change.org portale (trečiadienio rytą ją buvo pasirašę per 2,1 mln. žmonių). Kita peticija pasirodė Rusijos vyriausybės „Viešųjų iniciatyvų“ portale, kur greitai surinko 100 tūkst. parašų, reikalingų, kad ją svarstytų vyriausybės „ekspertų grupė“.
Darbo konfederacijos vadovas Borisas Kravčenko, be peticijos, pažadėjo ir daugiau aktyvių priemonių. Jis sakė, kad jo organizacija kurs visuomeninius štabus, kurie koordinuos protestus visos šalies mastu.
„Mes nagrinėjame visus taikius protestų metodus ir būdus savo nuomonei išreikšti, kurie galimi, kol dėl futbolo čempionato taikomi viešų susirinkimų apribojimai“, – žurnalui RBC sakė B. Kravčenko.
Pasak valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ frakcijos Dūmoje pirmininko pirmojo pavaduotojo Andrejaus Isajevo, pirmasis pensijų reformos svarstymas parlamente galėtų įvykti liepos 19 d. Tačiau galutinis variantas, manoma, bus priimtas tik rudenį.
V. Putinas ne prie ko?
Rusijos prezidentas V. Putinas, kaip pastebi meduza.io, nuo diskusijos apie pensijų reformą laikosi pabrėžtinai atokiai. Nuo 2005 m. jis žadėjo, kad Rusijoje pensinis amžius nekils, kol jis bus valdžioje.
Paklaustas apie V. Putino vaidmenį rengiant siūlomą reformą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad už iniciatyvą atsakingas premjeras D. Medvedevas ir jo ministrų kabinetas, o V. Putinas šiame procese iš viso nedalyvauja.
Tačiau laikraštis „Vedomosti“ pranešė, kad jo šaltinio Kremliuje teigimu, V. Putino administracija labai atidžiai stebi reakcijas į pasiūlytą reformą ir nagrinėja galimybes sušvelninti pokyčius, baimindamasi masinių protestų. Anot šaltinio, prezidentas gali pasiūlyti pataisas antram teisės akto svarstymui parlamente.
D. Peskovas šį pranešimą paneigė, vėl tvirtindamas, kad prezidentas šiuo metu neturi nieko bendro su reformos planu. Pasak D. Peskovo, prezidentas galėtų vetuoti iniciatyvą, bet jo administracija dar nematė galutinio vyriausybės pasiūlymo varianto.
LRT.lt kalbintas VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis neabejoja, kad jei visuomenėje kiltų pernelyg daug nepasitenkinimo, V. Putinas, kuris dabar tarsi laikosi nuošalyje, išeitų į areną ir siūlymą vetuotų: „Matėme tai ir anksčiau – kaip susidedami saugikliai, randamas atpirkimo ožys ir panašiai.“
Atgarsio sulaukia kituose sluoksniuose
Vis dėlto ar dabar ketinami rengti protestai galėtų sutraukti dideles minias?
Anot V. Jurkonio, pensijų amžiaus klausimas neabejotinai turi atgarsį šiek tiek kituose sluoksniuose negu ankstesnių protestų atvejais, kur dauguma protestuotojų buvo jaunoji karta.
„Ar pavyks šiuo metu kažką reikšmingesnio padaryti, žinant, kad yra vasara, vyksta pasaulio futbolo čempionatas?.. Manau, bus sudėtingiau lyginant su tuo protestų mastu, kuris buvo po prezidento rinkimų ir praėjusių metų kovo 26 d. [tuo metu vyko masiniai protestai prieš korupciją – LRT.lt]“, – mano V. Jurkonis, kurio teigimu, laiko pasirinkimas paskelbti apie reformą buvo apskaičiuotas žingsnis.
„Rusijoje politika – labai sezoninė. Vasara, dar pasaulio futbolo čempionatas – patikėkite, tai pats nepalankiausias metas socialiniams protestams. Jeigu tai būtų įvykę rugpjūčio pabaigoje, [būtų kitaip]“, – didelių protestų nesitiki ir Rusijos politologas Valerijus Solovejus.
Primename, kad apie sprendimą didinti pensinį amžių Rusijos premjeras paskelbė pirmąją pasaulio futbolo čempionatą dieną, birželio 14-ąją, kai Rusijos rinktinė žaidė atidarymo rungtynes su Saudo Arabija.
„Čempionatas, matyt, laikomas tam tikra širma. Be to, kol kas pozityvia. Nes mums prasidėjo sėkmingai, turiu omenyje grynai sporto rezultatus. Tai tikrai pakelia visuomenės tonusą. Ir tuomet [...] galima daryti kažką nemalonaus.
Bet sprendimas dėl pensinio amžiaus pakėlimo, kuris formaliai dar nepriimtas, pagal savo poveikį, pagal visuomenės reakciją išeis toli už pasaulio futbolo čempionato ribų. Ir čia čempionatas nieko negarantuoja ir nebėra širma. Jis tęsiasi tik mėnesį, o su pensijomis – ilga istorija“, – radijo stočiai „Echo Moskvy“ sakė žurnalistas ir istorikas Nikolajus Svanidzė.
Bet, jo teigimu, masyvių visuomenės protestų artimiausioje ateityje nebus: „Tam reikalingas rimtesnis gyvenimo lygio, gyventojų realių pajamų sumažėjimas. Per pastaruosius keletą metų nuo 2014-ųjų gyventojų pajamos sumažėjo, bet, ekspertų nuomone, sumažėjimas nepakankamas, kad sukeltų kokį nors socialinį opozicinį aktyvumą.“
Vis dėlto, N. Svanidzės nuomone, pensijų klausimas visuomenėje kelia labai didelį susierzinimą. „Ir, man atrodo, valdžios propaganda kol kas pralaimi. Visos kalbos daugiausia grindžiamos tuo, kad nėra pinigų. Bet klausimas – kodėl jų nėra ir kur jie pradingo? Ir ar tokia jau sėkminga mūsų ekonomika, kaip mums aiškina?“ – klausė N. Svanidzė.
Politologas V. Solovejus teigė šiemet jokios aštresnės visuomenės reakcijos nesitikintis ir dėl to, kad žmonėms ši reforma – vis dar abstrakcija: „Bet kai 2019 metais tie, kurie tikėjosi išeiti į pensiją, staiga susidurs su tuo, kad tai nevyksta, kad jiems dar reikia dirbti... O pas mus pagal statistiką 60-mečiai turi jau dvi chroniškas ligas. Tai ne juokas. Tada žmonės pradės judėti.“
Jo nuomone, jei šį rudenį, kai įstatymo priėmimas pasieks paskutinę stadiją, visuomenės reakcija būtų labai aštri, jis tiesiog nebūtų priimtas. „Bet aš nesitikiu aštrios reakcijos rudenį. Tam, kad tai atsitiktų, reikia, kad opozicija pareikštų konsoliduotą poziciją ir pakviestų į protestus“, – sakė V. Solovejus.
Po čempionato režimo veiksmai griežtės?
Svarstydamas, ar rudenį galimi masyvesni protestai, V. Jurkonis sakė, kad tai labai priklausys nuo to, kaip dirbs įvairios organizacijos ir visuomeninės grupės.
„Ar tai, kad viskas vyksta vasaros laikotarpiu, daroma tam, kad būtų nuleistas garas, kad su ta tema būtų susigyventa? Galbūt. Bet jei pilietinės visuomenės organizacijos ir opozicija šios temos imsis rimtai ir nuosekliai, žinoma, mobilizuoti dalį visuomenės, ypač vyresnės kartos, manau, rugsėjo mėnesį būtų įmanoma“, – teigia politologas.
Kita vertus, pasak LRT.lt pašnekovo, žinant, kaip dabar Rusijoje apribotos susirinkimo laisvės ir žiniasklaida, tam erdvės ir galimybių vis mažiau.
„Tai, kas atsitiko su protestais kovo 26 d. ir po prezidento rinkimų, kur buvo nemažai jaunimo ir gana plati geografinė apimtis... [...] Nepaisant artėjančio futbolo čempionato, režimo atsakas buvo gana griežtas – suėmė daug žmonių, buvo iškelta nemažai bylų. Akivaizdu, kad režimo reakcija tik griežėja. Be to, yra tokia prognozė, kad po futbolo čempionato režimo veiksmai tik dar labiau griežtės, nes tarptautinė nuomonė bus mažiau reikšminga“, – sako V. Jurkonis.