Laisvė, pagaliau šalia artimieji, bičiuliai.
I. Dadinas buvo nuteistas Rusijoje pagal 2014 metais priimtą įstatymą, turintį atbaidyti nuo dalyvavimo protesto akcijose.
Įstatymas leidžia įkalinti bet ką, kas antrą sykį sučiuptas per nesankcionuotą akciją.
Tai, kad niekada anksčiau nenusikaltęs nesmurtinėje akcijoje dalyvavęs vyras buvo įkištas už grotų, su juo žiauriai elgiamasi, išskirtinis atvejis net šių dienų Rusijoje, kur opozicija spaudžiama.
Nežinia, kuo būtų baigęsis I. Dadino gyvenimas kalėjime, Rusijos šiaurėje, jeigu savo advokatui jis nebūtų padiktavęs laiško.
„Kodėl paskelbėme tą laišką? Nes bijojome, ar jis išgyvens dar savaitę. Mums buvo likusi tik viltis“, – sako I. Dadino žmona Anastazija Zotova.
I. Dadiną perkėlė į kitą kalėjimą, kaltinimus ištyrė ir neva nustatė, kad kalinio niekas nemušė.
O jis net jau sėdėdamas savo namuose negali ramiai prsiminti, kas vyko kalėjime ne taip seniai – rugsėjį.
„Rugsėjo 11-ąją mušė keturis kartus, dalyvavo pats kolonijos viršininkas Kostevas, kuris parodė, kad galima mušti ir politinius kalinius. Kiti bijojo mušti politinį kalinį. Rugsėjo 12-ąją surakino rankas ir pakabino. Po to tris dienas mušdavo ryte arba vakare. Po to mušimai baigėsi, prasidėjo kitokie kankinimai. Taip stengėsi sudaryti nepakeliamas sąlygas“, – pasakoja I. Dadinas.
Opozicijos aktyvistas tvirtina bijojęs ne mirties, o to nesibaigiančio košmaro.
„Kasdien kankino šalčiu. Nuolat drebi nuo šalčio, nežinia, kaip sušilti naktį, o jie verčia nusirengti, palaiko kameroje žemą tempertūrą“, – prisimena I. Dadinas.
I. Dadinas sako galįs tik spėlioti, kaip bandoma palaužti kitus kalinius, jeigu taip elgėsi su juo, turėjusiu, kas palaiko laisvėje.
Generalinė prokuratūra žada pakartotinai tirti, ar I. Dadinas buvo mušamas ir kankinamas kalėjime, bet jis nesitiki, kad tie, kurie save vadina teisėsauga, prisipažins, kad yra nusikaltėliai.