„Pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo 597 bylas ir skyrė baudų už 227,8 mln. rublių. Įsigaliojo 230 nutarimų dėl administracinės atsakomybės [ir baudų] už bendrą 70,95 mln. rublių sumą (baudos nesumokėtos)", – pranešė Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba.
Iš viso dėl RFE/RL ir jo direktoriaus surašyta 650 protokolų, nurodė tarnyba.
Remiantis „RFE/RL, „Roskomnadzor“ teismui pateikė dar 130 naujų protokolų. Anksčiau skirta baudų suma siekė beveik 250 mln. rublių.
Federalinė antstolių tarnyba (FSSP) pradėjo baudų išieškojimo procedūrą, blokavo RFE/RL sąskaitas bankuose.
Rugpjūčio 16 dieną buvo pranešta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo nagrinėti radijo ir jo direktoriaus Andrejaus Šaro pateiktus skundus dėl „užsienio agentų“ įstatymo taikymo Rusijoje.
RFE/RL ne kartą skelbė, kad žiniasklaidos įmonė apskųs visas teismo nutartis dėl jai skirtų baudų, nes nesutinka su „Roskomnadzor“ veiksmais, o tarnybos reikalavimą žymėti savo produkciją „užsienio agento“ etikete laiko techniškai neįgyvendinamu. Rusijos teismai skundus atmeta.
RFE/RL valdybos pirmininkas Jamie Fly pareiškė, kad žiniasklaidos korporacija yra pasiryžusi toliau dirbti Rusijoje, ir priminė apie nepriklausomą redakcijų politiką.
Remiantis 2020 metų rugsėjo 23 dienos Rusijos federalinės ryšių tarnybos nurodymu, visi į „užsienio agentų“ sąrašą įtrauktų žiniasklaidos priemonių pranešimai ir skelbiama medžiaga turi būti pažymėta prierašu „Šią žinią (medžiagą) sukūrė ir (arba) išplatino užsienio žiniasklaida, vykdanti užsienio agento funkcijas ir (arba) Rusijos juridinis asmuo, vykdantis užsienio agento funkcijas“. Šios etiketės šrifto dydis turi būti dvigubai didesnis už pagrindinio naujienų teksto šriftą. Taip pat reglamentuojamas garso ir vaizdo įrašų ženklinimas.
Įstatymas, leidžiantis valdžiai įvardyti organizacijas „užsienio agentėmis“, buvo priimtas 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomas nevyriausybinėms organizacijoms.
2017 metais jis buvo išplėstas, įtraukiant galimybę taikyti tokį statusą žiniasklaidos priemonėms, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo paskelbta „užsienio agente“ Jungtinėse Valstijose.
Užsienio agentėmis įvardytos organizacijos privalo deklaruoti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Už šių reikalavimų nesilaikymą joms gali būti skiriamos baudos.
„Užsienio agento“ etiketė taip pat gali atgrasyti reklamos užsakovus.
Pastaruoju metu Rusijoje „užsienio agentėmis“ buvo paskelbtos kelios kitos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.
Šiemet toks sprendimas buvo priimtas nepriklausomos televizijos „Dožd“, Latvijoje registruoto tyrimų leidinio „Važnyje istorii“, naujienų svetainių „Meduza“, „VTimes“ ir „The Insider“ atžvilgiu.
Liepą tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Projekt“ buvo paskelbtas nepageidaujama organizacija ir faktiškai prarado teisę dirbti Rusijoje.
Rusija taip pat yra užblokavusi dvi žiniasklaidos priemones ir vieną žmogaus teisių organizaciją, susijusias su užsienyje gyvenančiu Kremliaus kritiku Michailu Chodorkovskiu.
Gruodžio mėnesį Rusija dar kartą atnaujino minimą įstatymą: dabar jis gali būti taikomas ir privatiems asmenims, taip pat padidintos potencialios bausmės už jo nuostatų nesilaikymą, numatant galimą laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.