Ministerijos atstovo teigimu, žvalgybos iš oro metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis gaisrų kilo netoli kelių.
„Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad pagrindinė gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi“, – paaiškino MČS.
Ministerija taip pat patikslino, kad praėjusią savaitę gaisrininkams ir kariams pavyko sumažinti gaisrų plotą 25 proc., arba 1 mln. hektarų. Šiuo metu aktyviai dega 57 tūkst. hektarų plotas. Gaisrus gesina daugiau nei 4 000 žmonių ir 400 technikos vienetų.
Anksčiau buvo spėjama, kad gaisrai kilo dėl nepaprastai karšto oro ir perkūnijos be lietaus ir sparčiai plito, nes buvo nepakankamai veiksmingai likviduojami ugnies židiniai.
Ekspertai: didžiuliai Sibiro miškų gaisrai gali sukelti ekologinę katastrofą Arktyje
Didžiuliai gaisrai visuomet būdavo Rusijos Sibiro miškų rykštė, tačiau šiemet ugnies siautėjimas pasiekė neįprastai aukšta lygį ir kursto nuogąstavimus dėl galimų ilgalaikių padarinių aplinkai.
Gaisrų, išdeginusių milijonus hektarų taigos, dūmai apgaubė ištisus miestus, o aplinkosaugininkai perspėja, kad tai gali paspartinti Arkties ledynų tirpsmą.
Praėjusį pirmadienį Sibire gaisrai liepsnojo 3,2 mln. ha miškų, daugiausiai – didelėje šiaurinėje Sachos (Jakutijos) respublikoje ir Krasnojarsko bei Irkutsko srityse, nurodė tarnybos.
Liepsnos, dažniausiai įžiebtos žaibų smūgių tvyrant daugiau kaip 30 laipsnių Celsijaus kaitrai, sparčiai plito dėl smarkių vėjų, informavo Rusijos federalinė miškų tarnyba.
Gaižūs dūmai paveikė ne vien mažas vietos gyvenvietes, bet ir Vakarų Sibiro ir Altajaus didžiuosius miestus, taip pat tokius Uralo didmiesčius kaip Čeliabinskas bei Jekaterinburgas. Tvyrantys dūmų debesys sutrikdė ir oro susisiekimą.
„Šie dūmai – siaubingi. Dūstu, man svaigsta galva“, – valstybinei televizijai skundėsi trečiajame pagal dydį šalies mieste Novosibirske hospitalizuota pensininkė Raisa Brovkina.
Dūmai buvo pasiekę kaimyninį Kazachstaną.
„Normas viršijanti teršalų koncentracija“ buvo užregistruota keliuose miestuose, įskaitant sostinę Nur Sultaną, informavo Kazachstano meteorologijos tarnyba.
„Ekologinė katastrofa“
Nerimaujama ne vien dėl gyventojų sveikatos – aplinkosaugininkai perspėja, kad šie gaisrai gali paspartinti pasaulio klimato šiltėjimą.
„Miškų gaisrai šalies rytinėje dalyje jau seniai nebėra vien vietinė problema, – sakoma tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Rusijos padalinio pranešime. – Tai transformavosi į ekologinę katastrofą, sukelsiančią pasekmių visai šaliai.“
Pasak „Greenpeace“, šiais metais išdegė beveik 12 mln. hektarų, todėl į aplinką pasklido reikšmingas kiekis anglies dvideginio ir sumažėjo miškų pajėgumai ateityje pasisavinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
„Taip pat yra papildoma problema – kad suodžiai, krintantys ant sniego arba ledo, jį patamsina ir tokiu būdu sumažina paviršiaus atspindimąją gebą bei sulaiko daugiau šilumos“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešime.
Kai kurie mokslininkai dalijosi NASA palydovų nuotraukomis, rodančiomis, kaip gaisrų dūmai sklinda į Arkties regionus.
„Greenpeace“ Rusijos padalinio ekspertas Grigorijus Kuksinas sakė, kad suodžiai ir pelenai spartina Arkties ledo ir amžinojo įšalo tirpsmą, todėl dar labiau spartėja dujų, skatinančių pasaulinį atšilimą, išsiskyrimas.
Pasak G. Kuksino, šio proceso poveikis klimatui bus „labai rimtas“.
„Tai palyginama su didžiųjų miestų tarša, – aiškino jis. – Juo labiau gaisrai paveikia klimatą, juo palankesnės sąlygos susidaro naujiems pavojingiems gaisrams.“
„Greenpeace“ paskelbė peticiją, kurioje Rusijos valdžia raginama labiau kovoti su miškų gaisrais.
Nepakankami ištekliai
Tačiau padėtį apsunkina faktas, kad Rusijai nepakanka lėšų miškų gaisrams pažaboti, sako aplinkosaugininkai.
Dauguma didelių gaisrų siaučia atokiose arba sunkiai pasiekiamose teritorijose. Tarnybos juos gesinti imasi tik tuo atveju, jeigu prognozuojama žala persveria operacijos kaštus, sako ekspertai.
Priešingu atveju Rusijos tarnybos apsiriboja gaisrų stebėjimu, teigia specialistai.
G. Kuksinas nurodė, kad Rusijos pareigūnai pastangų gesinti gaisrus atokiose vietovėse nelaiko finansiniu prioritetu. Jis pats su tokiu požiūriu nesutinka.
„Didžiausias įmanomas kiekis [gaisrų] turėtų būti gesinami nuo pat pradžių, – pabrėžė ekspertas. – Mums reikia planuoti ir paskirstyti išteklius, bet toliau taupome pinigus, tvirtindami, kad tai „ekonomiškai nepraktiška“.“