Ji skirta dabartiniam šalies vadovui Vladimirui Putinui. Taip neva nutiko todėl, kad jis nepriklauso jokiai partijai ir rinkimuose dalyvauja kaip savarankiškai save išsikėlęs kandidatas.
Juodraštinio balsavimo biuletenio nuotrauką asmeniniame „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos Federacijos komunistų partijos Centrinio komiteto narys Sergejus Obuchovas. Nuotrauką jis gavo iš Centrinės rinkimų komisijos.
Remiantis komisijos pateiktu pranešimu, balsavimo biuletenių, parengtų 2018 m. kovo 18 d. įvyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, forma oficialiai dar nepatvirtinta. Tai numatoma padaryti ketvirtadienį vakare.
Labiausiai pateiktų kandidatų sąraše išsiskiria į ketvirtą prezidentavimo kadenciją pretenduojančio dabartinio šalies vadovo pavardė, mat ji yra pačiame puslapio centre (gal taip galėjo nutikti atsitiktinai, nes pavardės surašytos abėcėlės tvarka?), o ir šalimais esantis informacijos apie kandidatą laukelis iš pažiūros apytuštis: nurodyti tik gimimo metai, kandidatavimo pagrindas ir darbovietė – Rusijos Federacijos prezidentas. Dėl šių priežasčių, vos žvilgtelėjus į biuletenį, dėmesys iš karto krypsta į V. Putino pavardę.
Tokiu išskirtiniu V. Putinas tapo todėl, kad prie kitų kandidatų išvardyta net po keletą partinių regalijų: nurodyta narystė, valdyboje užimamos pareigos, kandidatūrą iškėlusioji partija.
V. Putinas formaliai nėra „Vieningosios Rusijos“ narys, nors pati partija ir vadina jį savo lyderiu, be to, padėjo surinkti teisę kandidatuoti suteikiančius parašus.
Jokio vadovaujamo posto partijoje V. Putinas taip pat neužima, todėl jokios tokio pobūdžio informacijos biuletenyje nėra.
„Manau, kad taip nutiko atsitiktinai – juk tai aukšto lygio komisija. Visgi prezidento administracijai derėjo apie tai pagalvoti dar tada, kai buvo renkami V. Putino varžovai“, – transliuotojui BBC sakė rinkimus reglamentuojančių įstatymų ekspertas Andrejus Buzinas.
„Centrinė rinkimų komisija, matyt, griežtai lakėsi įstatymo nuostatų, o jose aiškiai nurodyta, kokia informacija apie kandidatą turi būti pateikta balsavimo biuletenyje, – aiškina A. Buzinas. – Kartais, kai pasitaiko ne tokio aukšto lygio komisija, tenka pastebėti įvairiausių gudrybių, kurių imamasi siekiant bent vizualiai išskirti kurią nors organizaciją. Tačiau šiuo atveju to būti negali.“
Nors kabinėtis, atrodytų, nėra jokio pagrindo, bet kad biuletenis savo išvaizda padeda vienam konkrečiam kandidatui, paneigti neįmanoma.
Tokios nuomonės laikosi specialistas iš Pilietinių iniciatyvų komiteto Aleksandras Kynevas. „Centrinė rinkimų komisija įtraukia tik tuos duomenis, kuriuos pateikia kandidatas. Būtent jis turi teisę biuletenyje apie save pranešti tai, ką pats nori“, – pastebi A. Kynevas.
Paviešintas biuletenis pro akis nepraslydo ir opzicionieriui Michailui Chodorkovskiui.
„Nusimatančių „rinkimų“ balsavimo biuletenis – tai, žinoma, politinės tipografijos „šedevras“. Tik pažvelkite, kaip išdėstyti tarpai, kaip raibsta akys nuo šalia kitų kandidatų esančio teksto ir kaip akivaizdžiai traukia žvilgsnį centrinė eilutė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė M. Chodorkovskis.
Užregistruoti paskutiniai kandidatai
Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ketvirtadienį įregistravo paskutinius kandidatus į šalies prezidento postą – liberalių pažiūrų Kseniją Sobčiak ir komunistą Maksimą Suraikiną.
Partijos „Piliečių iniciatyva“ palaikoma K. Sobčiak anksčiau pateikė komisijai 104 929 savo šalininkų parašus. Iš jų patikrinus 60 tūkst. buvo rasta 1,33 proc. negaliojančių parašų, bet šis kiekis pagal įstatymus nėra pakankamas, kad taptų pagrindu neregistruoti kandidato.
Komisija taip pat užregistravo partijos „Rusijos komunistai“ iškeltą M. Suraikiną, pateikusį 104 918 savo šalininkų parašų, tarp kurių per patikrinimą 3,72 proc. buvo pripažinti negaliojančiais.
Po ketvirtadienį priimtų CIK sprendimų galutinai paaiškėjo, kad kovo 18-ąją vyksiančiame Rusijos prezidento rinkimų pirmajame rate varžysis aštuoni kandidatai: savarankiškai besibalotiruojantis dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas, siekiantis ketvirtosios kadencijos, Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) iškeltas Pavelas Grudininas, nacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, K. Sobčiak, M. Suraikinas ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas.
Žinomiausiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui pareigūnai neleido balotiruotis dėl teistumo korupcijos byloje, kurią šis opozicijos lyderis laiko politiškai motyvuota.
Beveik neabejojama, kad prezidento rinkimus laimės V. Putinas: sausio pabaigoje Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) apklausa, vykdyta nuo sausio 29-osios iki vasario 4-osios, rodo, kad Kremliaus vadovą remia 71,4 proc. respondentų.