„Vokietija gavo leidimą laisvai elgtis Lenkijoje, o TSRS – taikią pertraukėlę ir galimybę ją panaudoti gynybiniams pajėgumams sustiprinti“, - rašoma vadovėlyje. Dar rašoma, kad iš esmės ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos politika pasižymėjo pragmatiškumu ir manevringumu, o štai Molotovo-Ribentropo protokolai buvo slapti. Štai tokių dalykų galima aptikti pirmoje vadovėlio dalyje.
Antrosios vadovėlio dalies pradžioje rašoma, kad 1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pasiūlė Estijai, Latvijai ir Lietuvai sudaryti sutartis dėl savitarpio pagalbos. Kadangi šios šalys elgėsi negerai, jose surengti rinkimai, o liaudies vyriausybės kreipėsi su prašymu priimti jas į TSRS sudėtį. Kitame vadovėlyje išslaptinami slapti protokolai. Maža to, dar ir žemėlapis pateiktas, ir prie jo - kandus klausimas: „Priedas prie kokio dokumento yra šis žemėlapis?“.
„Ilgą laiką sovietinė valdžia nepripažino sovietų kaltės dėl žuvusių nelaisvėn paimtų lenkų“, - rašo vadovėlio autoriai.
Straipsnio autorius klausia: iš kur atsirado nelaisvėn paimti lenkai, jei TSRS neva neužpuolė Lenkijos?
Ieškodamas, kaip vadovėlyje rašoma apie represijas ir Staliną, straipsnio autorius atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, minimas Dmitrovsko lagerių belaisvių mirtingumo 1933-1937 m. sumažėjimas.
„Tikri gudručiai, mini kanalo „Moskva-Volga“ statybas, kurios buvo baigiamos kaip tik 1936-1937 m., lageriai buvo išformuojami, žmonių skaičius mažėjo, o kartu mažėjo ir mirtingumas. Juk galėjo panaudoti ir kitą statistiką ar kitą lagerį, kur ne viskas taip sklandžiai vyko, o žmonių skaičius siekė milijonus. Šaunuoliai, kitaip jų nepavadinsi“, - ironizuoja savo straipsnyje jis.
„Pasibaigus masinių represijų periodui Stalinas neprisiėmė kaltės ir apkaltino NKVD pareigūnus nusižengus įstatymams“, - rašo šio vadovėlio autoriai.
P. Lobkovas taip pat nagrinėja ir šių dienų istoriją, atspindėtą naujuose vadovėliuose:
„2011 m. Dūmos rinkimai patvirtino dominuojančią „Vieningosios Rusijos“ poziciją“, - rašo vadovėlio autoriai. Toliau: „2012 m. kovo mėn. V. Putinas išrinktas prezidentu trečią kartą.“ Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad stebėtinai jokie kiti šiuolaikinės Rusijos istorijos įvykiai šiame metų laikotarpyje nėra atspindėti.
Šiuolaikinė istorijos vadovėlyje dar rašoma: „Daug žmonių sutraukę mitingai ir demonstracijos, vykę sostinėje ir kituose miestuose, liudijo apie sustiprėjusį politinį aktyvumą“. Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad nėra įvardyta, prieš ką protestavo žmonės. Paveikslėlis iš dešinės padeda susivokti: „Kilus revoliucinei bangai sugrįžo kita kryptimi plaukęs Krymo pusiasalis“.
Apie Krymą naujuose vadovėliuose rašoma itin sentimentaliai: „Kryme beveik viskas persmelkta bendra mūsų istorija. Čia – senasis Chersonesas... Valstybei svarbu, kad būtų akcentuojami tie moraliniai aspektai, kurie įtvirtinami tikinčiųjų sąmonėje ir elgesyje taikant religinius kanonus.“