„RIA Novosti“ citavo Rusijos ambasados Kabule atstovą spaudai Nikitą Iščenką, kuris sakė, jog režimo žlugimą „iškalbingai pabrėžė A. Ghani pabėgimo ypatumai“.
„Keturi automobiliai, grūste prigrūsti pinigų, likusius pinigus pamėgino sukišti į sraigtasparnį, bet ne visi tilpo. Taip pat dalis pinigų liko gulėti ant kilimo ir tūpimo tako“, – tvirtino N. Iščenka.
Ambasados atstovas spaudai nurodė „liudininkus“ kaip savo informacijos šaltinį, tačiau šių teiginių negalima patvirtinti.
N. Iščenkos komentarai pasirodė po to, kai Rusijos ambasadorius Afganistane Dmitrijus Žirnovas vietos radijo stočiai sakė, kad, valdant Talibanui, situacija Kabule yra „geresnė, nei valdant A. Ghani“.
Rusijos kritika nuskambėjo didėjant įtampai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
Afganistano socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo saitažodis #InterpolArrestGhani – šimtai afganistaniečių ragina tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją Interpolą suimti prezidentą A. Ghani.
Jis plačiai kritikuojamas socialinių tinklų žinutėse. Kai kurie naudotojai jį vadina „bėgliu“, kiti – reikalauja prezidentą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
A. Ghani pabėgo iš šalies, kai Talibanas įžengė į sostinę Kabulą.
Buvęs Afganistano prezidentas šalį paliko dar sekmadienį, bet iki pat dabar neaišku, kur jis išvyko, ir kur šiuo metu yra.
Talibanui į savo rankas perėmus Kabulo kontrolę, pasigirdo spėliojimų, kad buvęs Afganistano vadovas galėjo išvykti į kaimyninius Uzbekistaną ar Tadžikistaną. Sklido gandai, kad galėjo pabėgti į Omaną.
Trečiadienį patikimos patikrintos informacijos, kur galėtų būti buvęs Afganistano prezidentas, vis dar nėra. Pasirodė tik nepatvirtintų duomenų, esą, jis pastebėtas Abu Dabyje.
A. Ghani, kuris Afganistanui vadovavo nuo 2014 metų, pabėgimas išlieka gana prieštaringai vertinamas sprendimas. Kritikos dėl sprendimo bėgti negaili ir Afganistano valdžios ministrai.
„Jis turės atsakyti prieš Dievą ir tautą“, – pareiškė Afganistano Nacionalinio susitaikymo aukščiausiosios tarybos pirmininkas Abdullah Abdullah.
Pats A. Ghani teigia pasielgęs tinkamai ir feisbuke rašė: „Norėdamas išvengti kraujo praliejimo, pamaniau, kad geriausia būtų išvykti“.
Rusija ir Talibanas iš priešų virsta sąjungininkais
Daugeliui šalių skubant evakuoti iš Afganistano savo ambasadas ir darbuotojus, Rusija tokių veiksmų nesiėmė, nes jau seniai rengėsi Talibano atėjimui į Kabulą.
Nors šio griežtų islamistų judėjimo ištakos siekia 9-ojo dešimtmečio karą su sovietais, Rusijos požiūris į Talibaną dabar yra pragmatiškas.
Analitikai sako, kad Kremlius nori apsaugoti savo interesus Centrinėje Azijoje, kur turi kelias karines bazes, ir išvengti nestabilumo bei galimo terorizmo išplitimo regione iki Rusijos sienų.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pirmadienio pareiškime sakoma, kad padėtis Kabule „stabilizuojasi“ ir kad Talibanas ėmėsi „atkurti viešąją tvarką“.
Ambasadorius Dmitrijus Žirnovas savo ruožtu sakė, jog Talibanas jau saugo jo ambasadą ir užtikrino Maskvą, kad pastatas bus saugus.
Talibai patikino rusus, kad „nė plaukelis nenukris nuo [diplomatų] galvų“, sakė D. Žirnovas.
Visai kitaip buvo 1992-aisiais, kai Talibanas praėjusį kartą atėjo į valdžią Afganistane. Anuomet Maskvai buvo sunku evakuoti savo apšaudomą ambasadą po dešimtmetį trukusio pražūtingo karo.
Praėjus trims dešimtmečiams, Kremlius pastiprino Talibano tarptautines pozicijas kelis kartus deryboms Maskvoje priėmęs jo atstovus, nors šis judėjimas Rusijoje oficialiai yra uždrausta „teroristinė organizacija“.
Pasak analitikų, šių derybų tikslas – neleisti konfliktui išplisti į kaimynines šalis ir išaugti terorizmui jos kaimynėse Centrinėje Azijoje.
„Jei norime, kad Centrinėje Azijoje būtų taika, mums reikia kalbėtis su Talibanu“, – sakė Nikolajus Bordiuža, buvęs Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) generalinis sekretorius. Jis pagyrė Rusijos ambasadą už tęsiamą darbą.
Talibanas ėmėsi žingsnių dar kartą patikinti šiaurines kaimynes, kad jis nerezga jokių planų jų atžvilgiu, nors kelios Centrinės Azijos šalys siūlė logistinę paramą Vašingtono kariniams veiksmams.
Ambasadorius D. Žirnovas užsiminė, kad Talibanas suteikė garantijų ir Maskvai.
Pasak jo, Rusija nori, kad Afganistanas taikiai bendrautų su „visomis pasaulio šalimis“ ir kad Talibanas tai „mums jau pažadėjo“.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai rodytų, kad ji neskubės užmegzti glaudžių santykių su Talibano vyriausybe. Ministerija nurodė stebėsianti Talibano elgesį ir tik po to spręsianti dėl pripažinimo.
Talibanui šią vasarą skinant pergales visame Afganistane, Rusija demonstravo savo jėgą bendromis karinėmis pratybomis su sąjungininkais Uzbekistanu ir Tadžikistanu prie Afganistano sienų.
Centrinės Azijos ekspertas Arkadijus Dubnovas sakė, kad Maskva dabar sieks stiprinti savo karinį buvimą regione.
„Šios šalys įvairiu mastu privalės priimti Maskvos pagalbą, bet nė viena nenorės iškeisti savo suvereniteto į saugumą“, – sakė jis.
A. Dubnovas pabrėžė, kad trys Afganistano kaimynės Centrinėje Azijoje – Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnija – konfliktą vertina skirtingai.
Uzbekistanas ir Turkmėnija surengė aukšto rango derybas su Talibanu ir tikriausiai pripažins Talibano valdymą, o Tadžikistanas su talibais nebendravo.