Lenkijos teigimu, „jokia tarptautinės teisės norma nesuteikia Rusijai pagrindo konfiskuoti Lenkijos nuosavybę.“
Nepaisant tarptautinės teisės ir standartų, prezidentinio lėktuvo nuolaužos vis dar yra laikomos Rusijoje, o Lenkijos prokurorai ir teismo medicinos ekspertai susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių patekti į nelaimės vietą.
Lenkijos lyderiai penktadienį ryte dalyvavo renginiuose, skirtuose atminti lygiai prieš 10 metų Rusijoje netoli Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą, nusinešusią tuomečio lenkų prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio), taip pat dešimčių kitų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų gyvybes, pranešė visuomeninis radijas.
Ši tragedija, per kurią žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės iki šiol smarkiai veikia Lenkijos nacionalinę savimonę ir tebekursto kontroversijas ir kaltinimus.
Konservatyvios valdančiosios konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis, žuvusio prezidento brolis dvynys, penktadienį dalyvavo Varšuvoje surengtoje vainikų padėjimo ceremonijoje prie L. Kaczynskio paminklo centrinėje Pilsudskio aikštėje.
J. Kaczynskis visuomeniniam radijui sakė, kad jo brolis buvo „centrinė figūra“ Lenkijos politikoje ir kai kurių svarbių pokyčių šalyje „varomoji jėga“.
Velionio prezidento palikimas tebegyvuoja, „nors jo paties nebėra su mumis“, – sakė Jaroslawas Kaczynskis.
Dalyvaujant aukšto rango pareigūnams vainikai taip pat buvo padėti prie atskiro paminklo visoms 96 katastrofos aukoms.
Tačiau dėl koronaviruso epidemijos atminimo renginiai šiemet yra mažesnio masto nei ankstesniais metais.
Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pagarbą žuvusiems atidavė nuvykęs į Vavelio katedros kriptą pietiniame Krokuvos mieste, kur yra palaidotas L. Kaczynskis ir jo žmona, pranešė prezidentūra.
Vėliau penktadienį vyks virtinė kitų ceremonijų, bet dėl COVID-19 protrūkio jose tiesiogiai galės dalyvauti mažiau žmonių.
Prezidento L. Kaczynskio lėktuvas „Tupolev Tu-154“ 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto sudužo leisdamasis tvyrant tirštam rūkui.
L. Kaczynskis skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai. Kremlius šias apie 22 tūkst. gyvybių pareikalavusias žudynes neigė iki 1990-ųjų.
Tarp žuvusiųjų yra prezidentas, jo žmona Maria Kaczynska, daugiau nei dešimties svarbių valstybinių struktūrų vadovai, įskaitant Lenkijos pajėgų Generalinio štabo viršininką Franciszeką Gagorą, Nacionalinio saugumo biuro vadovą Aleksander'ą Szczyglo, prezidento administracijos vadovą Wladyslawą Stasiaką, Lenkijos nacionalinio banko prezidentą Slawomirą Skrzypeką.
Taip pat žuvo užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris, ombudsmenas Januszas Kochanowskis, ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas Bronislawas Kwiatkowskis, sausumos pajėgų vadas Tadeuszas Bukas, oro pajėgų vadas Andrzejus Blasikas, karinio jūrų laivyno vadas Andrzejus Karweta, grupė parlamento narių, įskaitant du Seimo pirmininko pavaduotojus ir Senato pirmininko pavaduotoją, grupė garsių visuomenės ir Bažnyčios veikėjų.
Jaroslawas Kaczynskis ilgą laiką tvirtino, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitiktinumas.
Jis kaltino liberaliąją opozicijos partiją „Pilietinė platforma“ (PO) esant „moraliai atsakinga“ už katastrofą, tačiau nepateikė įtikinamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
Po ankstesnės PO vyriausybės atlikto katastrofos oficialaus tyrimo dėl nelaimės kaltinti blogi orai, lenkų pilotų ir Rusijos skrydžių vadovų klaidos.
2018 metais Rusijos tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad lėktuvas sudužo dėl jo įgulos klaidos. Rusijos Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko sakė, kad „visos kitos versijos, taip pat ir tos, kurias išsakė lenkai, buvo kruopščiai patikrintos“, o „versija dėl sprogimo buvo tikrinama tarp pirmaeilių ir nebuvo patvirtinta“.
Pernai Varšuvos rajono teismas buvusį Lenkijos premjero kanceliarijos vadovą Tomaszą Arabskį pripažino kaltu dėl nusikalstamo aplaidumo, nulėmusio minimą lėktuvo katastrofą.
„Visiems atrodo akivaizdu, jog kaltinamasis negalėjo nežinoti, kad priimanti šalis uždarė oro uostą“, – tuomet sakė teisėjas Hubertas Gasioras.