„Viskas dėl Sobčiak šeimos. Jie labai ryškūs. Galima įvairiai vertinti Sobčiak, bet nepaneigiama, kad ji labai ryškus personažas Rusijos žiniasklaidos pasaulyje. Sobčiak pavyko sukurti savą informacijos šaltinį, kuris pritraukė daugybę žiūrovų ir klausytojų. Tai labai vertingas šaltinis ypač karo metu. Šio šaltinio kontrolė – labai svarbus dalykas“, – mano S. Parchomenka.
Dabar Rusijoje šiuo klausimu dominuoja du požiūriai.
„Vieni kalba, kad sistema nusprendė praryti Sobčiak. Kitas požiūris, kad visa tai inscenizacija, Sobčiak įšaldymo operacija ir jos paruošimas infiltravimui į Rusijos opozicijos erdvę. Bet ką tokio Sobčiak, būdama opozicijoje ir emigracijoje, gali išžvalgyti? Kam gali padaryti įtaką? Kodėl taip sudėtingai? 2018 metais iš jos buvo daroma speudokandidatė, norint nukreipti dėmesį nuo Navalno“, – kalbėjo S. Parchomenka.
Žurnalistas mano, kad šioje istorijoje labai daug asmeniškumų: „Ne paslaptis, koks aštrus Sobčiak santykis su kai kuriomis konkurentėmis Rusijos valdžiai prielankioje žiniasklaidos rinkoje. Gal tai turėjo reikšmės“.
„Sobčiak atvejo nevertėtų vertinti atskirai nuo jos motinos atvejo. Liudmila Narusova – senatorė – elgiasi gana drąsiai, daug sau leidžia. Pavyzdžiui, Rusijoje prasidėjus mobilizacijai, ji prikalbėjo labai daug nemalonių dalykų organizatoriams. O prieš tai kalbėjo apie represyvius įstatymus. Visiškai akivaizdu, kad Narusovos padėtis ypatinga, ji kažkokio susitarimo su valdžia produktas“, – paaiškino pašnekovas.
Be to, žurnalistas spėja, kad spaudimas K. Sobčiak susijęs su Anatolijaus Sobčiako istorija.
„Manau, kad jis buvo nužudytas. Visi, sekę Sobčiako ir Putino istoriją, žinojo, kad jo mirties tikimybė gana didelė. Akivaizdu, kad Narusovos ir Ksenijos tyla dėl vyro ir tėvo mirties taip pat savotiško susitarimo dalis. Sąmokslo tylėti“, – kalbėjo S. Parchomenka.
Televizijos garsenybė K. Sobčiak, žinoma dėl savo aštrių interviu tokiais klausimais kaip smurtas įkalinimo įstaigose, prieš daugiau nei dešimt metų per protestus turėjo rimtų problemų su pareigūnais, skelbia „Bloomberg“.
Tuo metu ją siejo romantiniai ryšiai su vienu aktyviausių Vladimiro Putino priešininkų. Tada policija jos namuose Maskvoje atliko kratą ir konfiskavo 1,5 mln. eurų, nors vėliau tuos pinigus ir grąžino. Nepaisant to, nuo tada moteris vengė tiesiogiai kritikuoti Rusijos prezidentą.
„Virš jos galvos nuolat kabėjo Putino šešėlis. Sobčiak save projektavo kaip liberalę, bet tai buvo daroma pagal griežtą susitarimą su pareigūnais, bet dabar jiems tokių kaip ji nebereikia, ji nebeteks turėtos neliečiamybės“, – „Bloomberg“ kalbėjo „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertas Andrejus Kolesnikovas.
Delfi primena, kad prieš porą metų „Projekt“ atliktame tyrime buvo skelbiama, kad 2018 metų K. Sobčiak prezidentinė kampanija buvo suderinta su Kremliumi, o pati tokia idėja kilo Vladimiro Putino bičiuliui Jurijui Kovalčiukui. „Projekt“ rėmėsi keliais Rusijos prezidento administracijos valdininkais.
Kaip teigė vienas Kremliui itin artimas „Projekt“ šaltinis, 2017 metų vasarą K. Sobčiak kelis kartus susitiko su V. Putinu. Galiausiai po visų tų pokalbių prezidentas sankcionavo K. Sobčiak rinkimų kampanijos finansavimą ir suderino su ja „svarbiausius klausimus“ – apie ką ji gali kalbėti agitacijos metu, o apie ką negali. Prezidentas televizijos laidų vedėją pažįsta nuo vaikystės, dirbo kartu su jos tėvu, buvusiu Sankt Peterburgo meru Anatolijumi Sobčiaku.
Tada K. Sobčiak pradėjo reguliariai bendrauti su Sergejumi Kirijenka, pirmuoju prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. Būtent jis padėjo suderinti garsios rusės rinkimų kampanijos tezes. Pati televizijos laidų vedėja tokią informaciją primygtinai neigė ir vadino gandais.
Buvęs aukšto rango valdininkas tvirtino, kad K. Sobčiak pasirinkta ne šiaip sau – „norėta užpildyti liberalių pažiūrų spektro kandidato trūkumą“. Anot jo, pagal tokį patį planą, J. Kovalčiukas, su V. Putinu besibičiuliaujantis nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio, 2012 metų prezidento rinkimuose dalyvauti siūlė ir milijardieriui Michailui Prochorovui, kuriam reikėjo „pakeisti“ opozicionierių Aleksejų Navalną.
Remiantis „Projekt“ vertinimu, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios K. Sobčiak iš reklamos ir televizijos projektų praturtėjo 5 mln. dolerių. Vien už reklamą „YouTube“ platformoje ir instagrame K. Sobčiak 2019 metais užsidirbo 190 mln. rublių.
Pati K. Sobčiak Kremliaus vaidmenį savo rinkimų kampanijoje atkakliai neigė. Susitikimas su V. Putinu, anot garsios rusės, buvo vos vienas, jis vyko filmuojant filmą „Sobčiako byla“, kuriame ji iš prezidento ėmė interviu.
„Kaip? Ne, niekada gyvenime akyse nesu mačiusi Jurijaus Kovalčiuko, nesu su juo asmeniškai pažįstama. Jau atskleidžiau savo rėmėjų pavardes – tai tikrai ne kokie nors statytiniai, ne bobutė, registruota bute“. Taip per interviu 2018 metais leidiniui „Wonderzine“ K. Sobčiak pakomentavo savo pažintį su J. Kovalčiuku ir jo vaidmenį jos rinkimų kampanijoje. Dalies rėmėjų pavardes moteris vardijo viešai: verslininkai Aleksandras Rosliakovas, sutuoktiniai Vadimas ir Jana Raskovalovai, Sergejus Adonjevas ir Vladimiras Palichata, Aleksandras Fedotovas ir Antonas Cybulevskis.
Remiantis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, K. Sobčiak rinkimuose surinko vos 1,68 proc. balsų – tai reiškia, kad už ją balsavo 1 mln. 238 tūkst. 31 rinkėjas. Šis rezultatas „nemaloniai nustebino ir Rusijos prezidento administraciją, nors ji ir taip žinojo, kad K. Sobčiak pralaimės“. Pati garsenybė prisipažino, kad rezultatas nemaloniai nustebino ir ją pačią. Dėl visko ji apkaltino Aleksejų Navalną, kažkodėl „nusprendusį propaguoti protingą balsavimą ir telktis aplink vieną patį liberaliausią iš visų kandidatų“.
Prieš Rusijos prezidento rinkimus tuometinį Ukrainos užsienio reikalų ministrą Pavelą Klimkiną nustebino kandidatės K. Sobčiak prašymas leisti jai įvažiuoti į Maskvos aneksuotą Krymą per Ukrainos teritoriją ir vykdyti pusiasalyje priešrinkiminę kampaniją.
„Laikytis Ukrainos įstatymų įvažiuojant į okupuotą Krymą – be abejo, sveikintina. Tačiau teisėtas įvažiavimas siekiant vykdyti neteisėtų rinkimų neteisėtą kompaniją okupuotoje teritorijoje – tikrų tikriausia šizofrenija. Žinoma, politinė“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė tuometinis ministras.
K. Sobčiak populiarumo pradžia reikėtų laikyti laikotarpį po 2000-ųjų, kai ji tapo per televiziją transliuojamo realybės šou vedėja, o jos pavardė ėmė vis dažniau figūruoti paskalų skiltyse.
K. Sobčiak tėvas Anatolijus Sobčiakas 1991–1996 metais ėjo Sankt Peterburgo mero pareigas, V. Putinas jį laikė savo mentoriumi. A. Sobčiakui būnant savivaldybės vadovu V. Putinas ėjo vieno iš dviejų mero pavaduotojų pareigas.
1996 metais A. Sobčiakas nebuvo dar kartą išrinktas miesto meru ir jau kitąmet išvyko iš Rusijos nepaisydamas jam grėsusio nusikalstamų veikų tyrimo.
Į gimtąją šalį jis grįžo tik 1999 metais, V. Putinui tapus ministru pirmininku. A. Sobčiakas mirė nuo širdies smūgio likus mėnesiui iki pirmosios V. Putino prezidentavimo kadencijos pradžios 2000 metų kovą.
Po buvusio Sankt Peterburgo mero mirties pasigirdo nunuodijimo versiją keliančių hipotezių.