Dėl to čia permesta 20 naikintuvų ir sraigtasparnių, taip pat raketų sistemų, antradienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos Juodosios jūros flotile. NATO ir kitų šalių karo laivų judėjimas įdėmiai stebimas, teigiama toliau pranešime.
Įtampa tarp Rusijos ir NATO Ukrainos konflikte pastaruoju metu išaugo. Ją neseniai dar labiau pakurstė incidentas su britų karo laivu ir Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis Juodojoje jūroje.
Maskvos duomenimis, britų karo laivas „HMS Defender“ praėjusią savaitę įplaukė 3 km į Rusijos vandenis ir apsisuko tik po įspėjamųjų šūvių ir numestų bombų. Didžioji Britanija teigia, kad eskadrinis minininkas teisėtai judėjo tarptautiniuose vandenyse.
Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir teritoriją aplink jį laiko savo vandenimis. Vakarų šalys tuo tarpu toliau traktuoja Krymą kaip Ukrainos dalį ir prieštarauja Rusijos pretenzijoms į šią jūrinę teritoriją.
Kasmetinės Ukrainos ir NATO šalių bei kitų sąjungininkių pratybos „Jūros brizas“ („Sea Breeze“) pirmadienį prasidėjo nepaisant griežtų Rusijos protestų. Dviejų savaičių manevruose dalyvauja 5 000 karių, apie 30 karo laivų ir 40 lėktuvų.
„Pratybose šiais metais dalyvaus daugiausiai šalių per visą jų istoriją“, – sakoma amerikiečių karinio jūrų laivyno pranešime.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas anksčiau sakė, kad rusų kariškiai įdėmiai stebės pasirengimą šioms pratyboms ir pačias pratybas, ir „prireikus reaguos pagal besiklostančią padėtį, siekdami užtikrinti Rusijos Federacijos karinį saugumą“.
JAV laivynas pranešė, kad per pratybas bus imituojami kariniai veiksmai jūroje, sausumoje ir ore, įskaitant desanto išlaipinimą, kovą su povandeniniais laivais ir lėktuvais.
Birželio 26 dieną į Juodąją jūrą įplaukė amerikiečių „Arleigh Burke“ klasės eskadrinis minininkas „USS Ross“, galintis gabenti iki 56 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“. Šios raketos gali nuskrieti iki 1,6 tūkst. kilometrų.
„USS Ross“ dalyvavimas pratybose „Sea Breeze“... yra realus, kaip niekad reikalingas JAV paramos Ukrainai pademonstravimas“, – sakė laikinoji JAV reikalų patikėtinė Ukrainoje Kristina Kvien.
Nuo birželio 14 dienos Juodojoje jūroje taip pat yra Jungtinės Karalystės eskadrinis minininkas „HMS Defender“ ir Nyderlandų fregata „HNLMS Evertsen“.
Praėjusį trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad rusų pajėgos paleido perspėjamųjų šūvių, mėgindamos sustabdyti „HMS Defender“, įplaukusį į „Rusijos teritorinius vandenis“ šalia Maskvos aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio.
JK aplinkos sekretorius George'as Eustice'as ketvirtadienį televizijai „Sky News“ sakė, kad į eskadrinį minininką nebuvo paleista jokių šūvių, ir pridūrė, kad netoliese vyko Rusijos pajėgų „šaudymo pratybos“, kurios „nėra neįprastas dalykas“ tuose vandenyse.
Britų premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad „HMS Defender“ teisėtai praplaukė šalia Krymo pusiasalio.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Rusija pasiruošusi savo sienų neliečiamumą ginti tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis priemonėmis.
Šie komentarai buvo išsakyti po pranešimų apie ankstesnę dieną įvykusį incidentą, kai Rusijos pajėgos paleido perspėjamųjų šūvių link Jungtinės Karalystės eskadrinio minininko „HMS Defender“, plaukusio Juodojoje jūroje netoli Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, ir numetė priešais jį kelias aviacines bombas.
Maskva tvirtino, kad britų laivas buvo įplaukęs į „Rusijos teritorinius vandenis“, nors tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Be to, Britanija neigė pranešimus, kad į jos laivą buvo šaudoma, ir nurodė, kad numanomo incidento metu netoliese tiesiog vyko Rusijos pajėgų šaudymo pratybos.
„Galime kreiptis į sveiką protą, reikalauti gerbti tarptautinę teisę. Jeigu tai nepadeda – galima bombarduoti, ne tiesiog palei [laivo] kursą, bet ir patį taikinį, jeigu kolegos nesupranta“, – žurnalistams sakė S. Riabkovas. Tokiu būdu jis atsakė į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, kaip Rusija stengsis neleisti pasikartoti incidentams, koks įvyko Juodojoje jūroje.
„Rusijos Federacijos teritorinis vientisumas – neliečiamas, jos sienų neliečiamumas – absoliutus imperatyvas. Visa tai sergėsime tiek diplomatinėmis ir politinėmis, tiek, prireikus, ir karinėmis priemonėmis“, – kalbėjo viceministras.
S. Riabkovas pridūrė, kad „Maskva perspėja visus, kurie prisidengdami jūrų laivybos laisvės šūkiais pažeidinėja Rusijos Federacijos valstybės sienas, nesiimti panašių provokuojančių žingsnių“.
„Mūsų šalies saugumas – aukščiau visko. Anekdotinė situacija, kai sieną pažeidžia eskadrinis minininkas, kurio pavadinimas – „Gynėjas“, jokiu būtu negali būti vertinama atsainiai. Šis momentas – labai rimtas; mes smerkiame Britanijos veiksmus, esame pasipiktinę jų elgesiu ir pabrėžiame, kad balansavimas ant tokio susirėmimo ribos gali suketi pačių sunkiausių pasekmių planuojantiems tokio pobūdžio veiksmus ir paskui mėginantiems juos įgyvendinti“, – perspėjo ministro pavaduotojas.
Reaguodama į trečiadienį netoli Fiolento kyšulio, esančio į pietvakarius nuo Sevastopolio uostamiesčio, įvykusį incidentą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „HMS Defender“ veiksmus laiko Jungtinių Tautų konvencijos šiurkščiu pažeidimu ir paragino Londoną nuodugniai ištirti šį įvykį.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje pareiškė, kad britų karo laivas taikiai plaukė per Ukrainos teritorinius vandenis, laikydamasis tarptautinių įstatymų.
„Į eskadrinį minininką „Defender“ nebuvo paleista jokių šūvių. Karališkasis jūrų laivynas vykdė taikų plaukimą per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų. Rusijos pusės pateiktas šių įvykių nupasakojimas yra netikslus“, – sakoma per socialinį tinklą „Telegram“ paskelbtame ambasados pranešime.
Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.