Prieš balsavo Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Kuba, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Rusija, Sudanas, Sirija, Venesuela, Zimbabvė.
Tarp susilaikiusių buvo Kinija, Argentina, Indija, Brazilija, Pakistanas, Egiptas, Kazachstanas.
Balsavimas surengtas Ukrainai paprašius tarptautinės bendruomenės pritarti šiai rezoliucijai, kad Rusija būtų atgrasinta nuo agresijos ateityje.
Rezoliucijos tekste raginama nepripažinti Krymo ir Sevastopolio statuso pakeitimų, padarytų remiantis kovo 16 dieną Kryme surengtu referendumu, ir susilaikyti nuo veiksmų šiam statusui pripažinti.
Kijevo rezoliucijos teksto rengimą rėmė Lietuva Lenkija, Kanada, Kosta Rika, Vokietija.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia paragino JT nares palaikyti rezoliuciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir tai bus svarbus „signalas tarptautinei bendruomenei neleisti kurti precedentą, kuris ateityje gali kelti grėsmę tarptautiniams teisiniams mechanizmams“.
„Balsuodami už šią rezoliuciją, jūs balsuosite už JT Chartiją, o balsavimas prieš ar susilaikymas akivaizdžiai bus Chartijos pažeidimas“, - sakė jis Asamblėjos nariams prieš balsavimą.
Vakarų diplomatai norėjo, kad rezoliucija būtų priimta tvirta balsų dauguma; tuomet, anot jų, ji įtvirtintų Rusijos izoliaciją, tačiau baimintasi, kad daug šalių gali susilaikyti.
Rezoliucija sulaukė didesnės paramos, nei panašus dokumentas, dėl kurio buvo balsuojama 2009 metais dėl krizės Gruzijoje ir kuris buvo priimtas 48 balsais „už“. Tuomet susilaikė 78 šalys ir 19 balsavo prieš rezoliuciją.
Ukraina pateikė nuosaikia kalba surašytos rezoliucijos projektą, kuriame nėra tiesioginio Rusijos paminėjimo, tikėdamasi, kad už ją balsuos daugiau šalių.
Rezoliucijos tekstas primena JAV paruoštą rezoliuciją, kuri buvo pateikta Saugumo Tarybai kovo 19 dieną ir kurią Rusija vetavo. Kinija susilaikė, bet dar 13 Tarybos narių ją palaikė.
Ketvirtadienio rezoliucijos tekste sakoma, kad kovo 16 dienos referendumas Kryme „yra negaliojantis“ ir prašoma šalių nepripažinti jokio naujo šio Juodosios jūros pusiasalio statuso.
Rezoliucija ragina visas šalis susilaikyti nuo bet kokių bandymų pakeisti Ukrainos sienas grasinimais arba jėgos panaudojimu ir kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pat ragina pradėti dialogą krizei išspręsti.
"Vienas mėnuo mums brangiai kainavo. Už tolesnį neveiklumą galime sumokėti šia organizacija", - sakė A.Deščycia.
Jungtinės Valstijos palaikė Ukrainos prašymą ir kritikavo Rusiją.
JAV ambasadorė Samantha Power Asamblėjai sakė, kad „be galo liūdina matyti, kaip Rusija tęsia (savo veiksmus), lyg ukrainiečiai neturėtų teisėtų interesų Kryme“.
„Ukraina turi teisę prašyti balsuoti patvirtinant ir apginant jos sienas“, - kalbėjo S.Power.
„Raginame jus balsuoti už rezoliuciją, kuri pažymi teritorinio vientisumo svarbą ir kuri ragina rasti diplomatinį, o ne karinį šios krizės sprendimo būdą“, - sakė ji.
Tuo tarpu Rusija nenuleido savo ginklų pareikšdama, kad ji negalėjo nepalaikyti Krymo gyventojų ir jų teisės patiems apsispręsti.
Pasak Rusijos ambasadoriaus Vitalijaus Čurkino, „kelioms šalims“ Krymas yra „neatsiejama mūsų šalies dalis“.
„Tik sutartinis SSSR sprendimas perduoti jį Ukrainai suardė natūralią padėtį“, - kalbėjo jis.