Rusijos Ortodoksų Bažnyčia tebesilaiko Julijaus kalendoriaus, pagal kurį Kalėdų diena yra ne gruodžio 25-oji, o sausio 7-oji. Rusijoje tai yra valstybinė šventė.
Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas, pagal tradiciją, Kristaus Išganytojo katedroje celebravo pagrindines Kalėdų pamaldas.
Patriarchas Kirilas ir Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas prie Kristaus Išganytojo katedros altoriaus pasikeitė kalėdinėmis atminimo dovanomis, pranešė Maskvos patriarchato spaudos tarnybos vadovas Aleksandras Volkovas.
D.Medvedevas, kuris į pagrindinę šalies šventovę atvyko su žmona, patriarchui įteikė baltų rožių puokštę ir pasveikino Rusų Ortodoksų Bažnyčios vadovą sulaukus Kalėdų.
Visus ortodoksų tikinčiuosius, švenčiančius Išganytojo gimimą, taip pat pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pranešė antradienį Kremliaus spaudos tarnyba.
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai rusų laiko save ortodoksais, bet cerkvėse reguliariai lankosi daug mažiau žmonių, nors po komunistinės Sovietų Sąjungos žlugimo religija vėl įgavo didesnę reikšmę.
Gimusį pasaulio Išganytoją šią naktį taip pat garbino Serbų, Gruzinų ir Jeruzalės Bažnyčios, kurios taip pat gyvena pagal Julijaus kalendorių. Vienos svarbiausių pamaldų vyko Betliejuje – bazilikoje, pastatytoje virš Kristaus Gimimo olos skliautų.
V. Putinas dalyvavo ortodoksų Kalėdų pamaldose Sočyje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį dalyvavo ortodoksų Kalėdų pamaldose naujoje cerkvėje, pastatytoje prie olimpinio komplekso Sočyje.
Naujoji Kristaus Išganytojo Ne Rankų Darbo Ikonos katedra, esantis Imeretijos žemumoje netoli objektų, kuriuose po mėnesio prasidės Sočio žiemos olimpinės žaidynės, buvo pašventinta tik prieš keletą dienų.
Šventinės pamaldos, kuriose dalyvavo valstybės vadovas – vienos iš pirmųjų, surengtų šiuose maldos namuose.
Katedros statybos prasidėjo praeitų metų rugpjūtį. Į jos pamatus buvo įmūrytas akmuo, paimtas iš netoliese archeologų rastų IX amžiaus Bizantijos bažnyčios griuvėsių. Tuose griuvėsiuose buvo rasta kapų, kuriuose, mokslininkų nuomone, buvo laikomi krikščionių kankinių palaikai.
Prezidentas į maldos namus atvyko kelios minutės iki vidurnakčio, o Kalėdas sutiko kartu su kitais tikinčiaisiais, kurių susirinko 300–400.
Paskelbus patriarcho sveikinimą, V.Putinas atsisveikino su tikinčiaisiais, o vėliau susitiko ir apsikeitė dovanomis su naujosios cerkvės klebonu archimandritu Flavianu.
Prezidentas jam padovanojo XIX amžiuje sukurtą paauksuotą ikoną, vaizduojančią Kristaus Išganytojo Ne Rankų Darbo Atvaizdą. Tuo tarpu dvasininkas jam irgi padovanojo ikoną bei ortodoksų kalendorių 2014 metams.
Per didžiąsias religines šventes V.Putinas reguliariai lankosi maldos namuose. Velykas jis dažniausiai sutinka Maskvoje esančioje Kristaus Išganytojo katedroje, o per Kalėdas paprastai išvyksta iš sostinės. Šią tradiciją jis suformavo per savo pirmąsias dvi kadencijas prezidento poste 2000–2008 metais, taip pat dirbdamas premjeru.
Praėjusiais metais V.Putinas per Kalėdas dalyvavo pamaldose senoviniame Šv.Trejybės ir Šv.Jurgio vienuolyne netoli Sočio.
Nors ir lankosi cerkvėse, V.Putinas yra sakęs, kad laikosi principo tikėjimo klausimų „niekada neaptarinėti viešai“.
„Mano lankymasis tokiose vietose dėmesį traukia tik dabar – nes dabar domimasi bet kokiomis mano kelionėmis šalyje, o juo labiau užsienyje. Tačiau tai nereiškia, kad anksčiau aš tokiose vietose nesilankydavau“, – Rusijos lyderis aiškino duodamas vieną interviu.
Kalėdas V.Putinas laiko švente, stiprinančia dorovės ir labdaros tradicijas.
„Kalėdų dienos – laikas labdarai ir atlaidumui, nuoširdžiam dėmesiui visiems, kuriems reikia mūsų dalyvavimo, pagalbos ir rūpesčio“, – prezidentas sakė praeitais metais, sveikindamas krikščionis ortodoksus.