Tačiau Maskvoje taip pat didėja nusivylimas apčiuopiamos ekonominės naudos trūkumu. V. Putinas užmezgė asmeninį ryšį su de facto Saudo Arabijos valdovu, 34-erių metų karūnos princu Mohammedu bin Salmanu, per pernykštį G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą: daugelis pamena, kaip jiedu pasisveikindami susidaužė delnais.
Žiūrint iš geopolitinės pusės, Rusija tikisi išnaudoti savo gebėjimą naviguoti tarp dviejų nesutaikomų priešų – Saudo Arabijos ir Irano.
Tačiau nuo tada, kai buvo pasirašytas OPEC+ susitarimas, pagal kurį Rusija įsitvirtino Saudo Arabijos dominuojamame naftos kartelyje, kad stabilizuotų kainas, pažadai apie multimilijardines investicijas ir kitus sandorius iš esmės taip ir nesimaterializavo.
Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RDIF) paskelbė, kad V. Putinas per vizitą Saudo Arabijoje ketina pasirašyti daugiau nei 2 milijardų dolerių vertės sandorių dėl investicijų į žemės ūkio, naftos chemijos ir kitus sektorius. Vis dėlto mažai tikėtina, kad fondas dalyvaus pačiame svarbiausiame sandoryje – „Saudi Aramco“ viešajame akcijų pasiūlyme. RDIF generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas komentuoti atsisakė.
Rusijos „Sibur Holding“ svarsto įsigyti Saudo Arabijos naftos chemijos kompleksą, kurio vertė – daugiau nei 1 milijardas dolerių, pakartojo V. Putinas bendrame „Al Arabiya“, „Sky News Arabia“ ir „RT Arabic“ interviu, praneša agentūra „RIA Novosti“.
„Rusijos ir Saudo Arabijos santykiai iš paviršiaus geri, tačiau jiems trūksta turinio, – teigia Rusijos ir Persijos įlankos konsultacijomis užsiimančios bendrovės „Moscow Policy Group“ generalinis direktorius Aleksejus Potiomkinas. – Saudiečiai pažadėjo, kad mainais už OPEC+ sandorį Rusija sulauks pelningų investicijų ir puikių verslo galimybių, tačiau, deja, viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi rusai.“
Investicijos
Princas Mohammedas susitiko su V. Putinu 2015 m. ir pažadėjo 10 milijardų dolerių investicijų, kad užtvirtintų naujai užsimezgusią draugystę. Saudo Arabija pažadą atnaujino per 2017 m. karaliaus Salmano vizitą Maskvoje.
Tačiau, remiantis Rusijos statistikos duomenimis, iki šiol karalystė investavo tik šiek tiek daugiau nei ketvirtį to, ką pažadėjo.
OPEC+
Naftą eksportuojančių šalių organizacija ir jos sąjungininkai, vadinamasis OPEC+, yra susitarę dėl 1,2 milijonų barelių naftos gamybos sumažinimo per dieną; susitarimas baigia galioti kovo mėnesį. Jie turėtų dar kartą susitikti gruodžio pradžioje.
Saudo Arabija patyrė didžiausią ekonominį smūgį po to, kai 2016 m. gruodį naftos gamintojų grupė kartu su Rusija susitarė sumažinti produkciją, tačiau Kremliaus dalyvavimas susitarime gyvybiškai svarbus Rijado pastangoms užkirsti kelią tolesniam kainų kritimui.
LNG
„Aramco“ planai vystyti suskystintų gamtinių dujų gamybą Arktyje kartu su Rusijos „Novatek PJSC“ sustojo. Saudo Arabijos energetikos milžinė išreiškė norą įsigyti 30 proc. projekto „Arctic LNG 2“, kurio vertė siekia apie 30 milijardų dolerių, akcijų, tačiau sandoris anksčiau šiais metais buvo atidėtas. Vietoj to, „Novatek“ birželį pardavė 10 proc. akcijų dviem Japonijos kompanijoms.
Gynyba
Karalius Salmanas Maskvoje pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo sutarė įsigyti pažangiausią Rusijos priešraketinės gynybos sistemą S-400. Nuo to laiko derybos niekur nepasistūmėjo.
Bausdama NATO narę Turkiją už S-400 pirkimą, JAV nustatė jai sankcijas; tas pats gali grėsti ir Saudo Arabijai. Praėjusį mėnesį V. Putinas juokaudamas pasiūlė saudiečiams apsirūpinti ginklais, kad apsisaugotų nuo išpuolių prieš naftos infrastruktūrą, turėdamas omenyje dronų ataką, sunaikinusią pusę šalies naftos produkcijos, dėl kurios kaltinamas Iranas.
Vargu, ar Rusija užsitikrins S-400 sandorį, nes jis būtų „labai politinis“ ir pakenktų Saudo Arabijos ryšiams su JAV, teigia gynybos ekspertas Ruslanas Puchovas, vadovaujantis Maskvoje įsikūrusiam Strategijų ir technologijų analizės centrui.
Sirija / Iranas
Kadangi JAV pasitraukimas iš Sirijos sustiprino tenykštę Rusijos įtaką, Kremliaus politikai ir toliau stengiasi užsitikrinti išorinį finansavimą, kad būtų galima atstatyti karo nusiaubtą Artimųjų Rytų šalį.
Iki šiol Saudo Arabija ir jos regioniniai sąjungininkai bet kokią pagalbą siejo su politiniu nutolimu nuo Sirijos prezidento Basharo al-Assado, kurį remia rusai. Turkijos išpuolis prieš kurdus šiaurės rytų Sirijoje tik dar labiau apsunkina situaciją.
Branduolinė energija
Rusijos valstybinė „Rosatom“ yra viena iš penkių kompanijų, atrinktų teikti pasiūlymus statyti pirmąsias Saudo Arabijos atomines elektrines. Tačiau pirminės viltys Maskvoje blėsta, nes kol kas pirmaujančiu pasiūlymu laikomas JAV projektas.