Nuo šiol Rusija gali ir toliau ignoruoti šią informaciją, kaip ir bet kuriuos kitus pilietinės visuomenės pateiktus įrodymus, nes V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo rusų karių žūtys taikos metu bus laikomos valstybine paslaptimi, rašo The Washington Post.
Ketvirtadienį pasirašytas dekretas paverčia rusų karius, žuvusius „specialiose operacijose“ valstybine paslaptimi. Toks draudimas iš dalies keičia prieš tai galiojusį, kuriuo buvo įslaptinta kariškių mirčių informacija tik karo metu. Kai kurie stebėtojai teigia, kad gali būti tik viena tokio pokyčio priežastis – Rusija ruošiasi dar vienam kariniam šturmui gilyn į Ukrainą.
„Šiuo metu mes esame tarpukario situacijoje. Dabar bus dar viena intervencija į Ukrainą“, – teigia Maskvos karo analitikas Pavelas Felgenhaueris ir priduria, kad Rusija įslaptino žuvusių karių duomenis, nes „mes kovojame slaptą karą“.
Tačiau karas atneša žuvusiųjų, kurie gali pasitarnauti kaip Rusijos dalyvavimo Ukrainos konflikte įrodymas, pažymėjo Pavelas Felgenhaueris.
„Jeigu užsieniečiai sužinos apie karių žūtis Donbase, tai nėra labai gerai“, – sakė P. Felgenhaueris. - Bet visų svarbiausia yra tai, kad Rusijos visuomenė apie tai nežino, taigi tai turi būti paslaptis, kaip tai buvo sovietiniais laikais“.
Rusija jau ilgą laiką neigia bet kokį Rusijos karių dalyvavimą Ukrainos konflikte, teigdama, kad bet kokie pateikiami įrodymai yra sufabrikuoti, pradedant karių rengimo stovyklomis ir netgi dviejų Rusijos karių, prisipažinusių, kad yra aktyvioje karo tarnyboje, parodymais.
Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas teigė, kad dekretas tėra valstybės paslapties ribų išplėtimas ir kad tai „visiškai nesusiję su Ukraina“. Jis patikino, kad V. Putinas neketina pradėti ten karinės operacijos.
Dingę ir mirę Rusijos pajėgų kariai yra kur kas geresnis įrodymas Rusijos visuomenei apie jų šalies įsitraukimą į konfliktą Rytų Ukrainoje nei bet kokios NATO aljanso palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuotas Rusijos pajėgų judėjimas. Praėjusią vasarą, kuomet rusus pasiekė informacija apie karstuose grįžtančius jų karius, Kremlius per plauką išvengė rimtos vidaus krizės.
Galiausiai buvo užtildytos Rusijos karių motinos, kurios reikalavo informacijos apie savo sūnų, išsiųstų į karo zoną, likimus. Rusijos politikai, kurie viešino įrodymus apie rusų karių, dalyvavusių mūšiuose Rytų Ukrainoje, slaptas laidotuves ir kapus, patyrė fizinį smurtą.
Rusija turi gilią istoriją, susijusią su kariškių mirtimis. Šalis griausmingai švenčia savo pergales kare ir didžiuojasi karo didvyriais, tačiau vis dar yra daugybė šeimų, kurios nežino, kas atsitiko su jų mylimais žmonėmis Antro pasaulinio karo ar bet kurios kitos Sovietų karo kampanijos metu. Rusų net nepasiekia informacija, kaip tarp žuvusiųjų buvo karių, o kiek iš jų – civiliai gyventojai, nes valstybė tokius duomenis įslaptino.
Vis dėlto vienas dalykas aiškus – net jeigu rusai ir palaiko V. Putino politiką Ukrainoje, jie tikrai nenori pakartoti masinių karių žūčių dėl įsitraukimo į konfliktą kitoje šalyje. Praėjusiais metais viena valstybės inicijuota apklausa parodė, kad du trečdaliai rusų nepritaria Rusijos karių dalyvavimui Ukrainos konflikte ir tik vos daugiau nei ketvirtadalis palaikė tokią idėją.
Nepaisant to, stebėtojų informacija rodo, kaip Rusija ir toliau telkia kariuomenę ir sunkiąją techniką prie Ukrainos sienos. „Bloomberg“ šią savaitę paskelbė JAV pareigūnų surinktą informaciją apie mobilius krematoriumus, kuriuos Rusija naudoja Ukrainos Rytuose tam, kad paslėptų žuvusiųjų kūnus ir kartu nuslėptų savo dalyvavimą susirėmimuose.
Prezidentinės Žmogaus teisių tarybos narys Sergejus Krivenko teigė, kad naujajame dekrete naudojamas terminas „specialios operacijos“ yra „naujas terminas, nurodantis naują realybę“, neturintis aiškios teisinės apibrėžties.
Deja, rusams V. Putino prezidentavimo kadencijos metu jau teko ne kartą su tuo susidurti – antrojo Čečėnijos karo metu, 2008 m. Pietų Osetijos konflikto metu ir visai neseniai – Rusijai aneksuojant Krymą.