Savo ruožtu Berlyno policija pranešė tirianti įtariamą pasikėsinimą nužudyti moterį, kuri buvo paguldyta į Charité ligoninę. Poliicija nukentėjusiosios pavardės neskelbė.
„Moteris pasakė klinikos medicinos personalui, kad ji įtaria, kad buvo apsinuodijusi“, – sakoma pranešime. Policijos duomenimis, nukentėjusioji buvo pervežta į Charité centrą, kur jai buvo paimti kraujo tyrimai dėl visų rūšių toksinių medžiagų.
Leidinio teigimu, pradinis cheminių apsinuodijimo medžiagų tyrimas davė neigiamą rezultatą. V. Kara-Murza patvirtino, kad jo motina E. Gordon yra ligoninėje, tačiau įtarimai dėl apsinuodijimo nepasitvirtino. „Mama tikrai guli Berlyno ligoninėje, bet įtarimai dėl apsinuodijimo ir infarkto, ačiū Dievui, nepasitvirtino. Gydytojai tęsia tyrimą“, – rašoma pranešime.
Moteris pastaruoju metu gyveno Berlyne.
Pats V. Kara-Murza išgyveno du apsinuodijimus 2015 m. gegužę ir 2017 m. vasarį. „Bellingcat“ ir „The Insider“ atliktas tyrimas parodė, kad už pasikėsinimo nužudyti slypi FSB pareigūnų grupė, kuri tariamai organizavo ir politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
V. Kara-Murza kreipėsi į Tyrimų komitetą su prašymu iškelti baudžiamąją bylą pagal pasikėsinimo nužudyti, tačiau tai neįvyko. Maskvos teismas pripažino teisėtu Tyrimų komiteto atsisakymą tirti politiko apnuodijimą.
2023 metų balandį Maskvos miesto teismas nuteisė V. Kara-Murzą kalėti 25 metus griežto režimo kolonijoje. Jis buvo pripažintas kaltu pagal straipsnius dėl „didelės išdavystės“, taip pat dėl „nepageidaujamos“ organizacijos veiklos ir „klastos“ apie Rusijos kariuomenę platinimo. V. Kara-Murza kaltės nepripažino.
Jis buvo išleistas 2024 m. rugpjūtį kaip mainų tarp Rusijos ir Vakarų šalių dalis. Rusijos Federacija Vokietijai ir JAV perdavė 16 politinių kalinių, o mainais gavo aštuonis rusus, apkaltintus ar nuteistus Vakarų šalyse šnipinėjimu, bendradarbiavimu su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir kibernetiniais nusikaltimais.
