Rusijos parlamentas svarstys kreipimąsi dėl Ukrainos separatistinių darinių pripažinimo

Rusijos Valstybės Dūma antradienį svarstys du kreipimosi į prezidentą projektus dėl būtinybės pripažinti „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius, sakė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

„Kreipimosi į prezidentą dėl būtinybės pripažinti DLR ir LLR klausimas bus svarstomas rytoj, remiantis balsavimu reitinguojant“, – pirmadienį savo „Telegram“ kanalu pranešė V. Volodinas.

Jis pažymėjo, kad atitinkamas sprendimas priimtas per Valstybės Dūmos Tarybos posėdį.

V. Volodinas pranešė, kad rytojaus plenariniam posėdžiui pateikti „du nutarimai dėl kreipimosi į Rusijos prezidentą, būtinybės pripažinti DLR ir LLR“ klausimu.

„Skirtumas tarp jų toks: pirmasis [nutarimas] iškart po priėmimo siunčiamas prezidentui; antrasis siunčiamas į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vyriausybines struktūras išstudijuoti ir atsiliepimams parengti, o po to bus galima grįžti prie jo svarstymo“, – paaiškino Dūmos pirmininkas.

Pasak jo, „bus priimtas variantas, per balsavimą reitinguojant surinkęs daugiau balsų“.

V. Volodinas pabrėžė, kad šis „klausimas ypatingai svarbus ir atsakingas“.

„Vašingtonas didina spaudimą, drauge su Europos šalimis tiekia Ukrainai ginkluotę; Kijevas toliau nesilaiko „Minsko susitarimų“. Visa tai susiję su grėsmėmis ir rizikomis mūsų piliečių ir tėvynainių, gyvenančių DLR ir LLR, gyvybei“, – „Telegram“ rašė V. Volodinas.

Sausio 19 dieną Rusijos Federacijos Komunistų partijos (RFKP) frakcijos deputatai pateikė Valstybės Dūmai nutarimo projektą dėl kreipimosi į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu pripažinti DLR ir LLR.

Pirmadienį Dūmai taip pat buvo pateiktas „Vieningosios Rusijos“ deputatų Viktoro Vodolackio ir Artiomo Turovo nutarimo projektas dėl RFKP projekto nusiuntimo Užsienio reikalų ministerijai įvertinti.

Kijevas ir ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti separatistinį konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.

Pastaraisiais mėnesiais Vakarų lyderiai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai Maskva prie jos sienų sutelkė per 100 tūkst. karių.

Kremlius neigia planuojantis pulti provakarietišką kaimyninę šalį, bet kaip įtampos mažinimo sąlygą pateikė virtinę saugumo reikalavimų.

Maskva, be kita ko, reikalauja garantijų, kad Ukrainai nebus leista tapti NATO nare.