„1989 metų gruodį, tarybinių pajėgų įvedimo į Afganistaną dešimtmečio metinių išvakarėse, SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą, pasirašytą (prezidento) Michailo Sergejevičiaus Gorbačiovo, su netinkama ir, mano nuomone, klaidinga formuluote“, – įstatymų leidėjams sakė šios rezoliucijos projektą pateikęs Komunistų partijos deputatas Nikolajus Charitonovas.
1989 metų deklaracijoje buvo skelbiama, kad kad „SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas palaiko SSRS Aukščiausiosios Tarybos tarptautinių reikalų komiteto politinį įvertinimą dėl sprendimo 1979 metais įvesti į Afganistaną tarybines pajėgas ir mano, kad kad šis sprendimas nusipelnė moralinio ir politinio pasmerkimo“.
N. Charitonovas išreiškė viltį, kad Valstybės Dūma vieningai nutars atšaukti šią deklaraciją. Tokią rezoliuciją tikimasi priimti ateinančių metų vasario 15-ąją, minint sovietų pajėgų išvedimo iš Afganistano 30-ąsias metines.
Įstatymų leidėjas atmetė abejones, jog Rusijos Federacijos parlamentas gali atšaukti kitos valstybės – Sovietų Sąjungos – priimtą sprendimą.
„Visų pirma mes esame SSRS teisių perėmėjai. Antra, virtinė SSRS liaudies deputatų priimtų normų iki šiol tebegalioja Rusijos Federacijos teritorijoje“, – aiškino N. Charitonovas.
„Sprendžiant šį klausimą pirmiausiai turime remtis politiniu nešališkumu, istorine tiesa ir pripažinti tą moralinį ir politinį pasmerkimą neveiksniu ir negaliojančiu“, – tvirtino jis.
Komunistų įstatymų leidėjo pateiktame rezoliucijos projekte sakoma, kad Sovietų Sąjungos sprendimas įvesti į Afganistaną savo pajėgas buvo priimtas visiškai vadovaujantis tarptautinės teisės normomis.
Valstybės Dūmos pareiškime taip pat bus „pareikšta pagarba tarybiniams kariams“, sakė N. Charitonovas.
Sovietų Sąjunga 1979-aisiais pasiuntė savo pajėgas į pagalbą komunistinei Afganistano vyriausybei, atėjusiai į valdžią ankstesniais metais, po sovietų specialiųjų pajėgų Kabule įvykdytos operacijos, per kurią buvo nužudytas šalies prezidentas Mohammedas Daoudas.
Per didelio masto mudžahidų sukilimą prieš sovietų invaziją ir okupaciją žuvo beveik milijonas Afganistano gyventojų, o dar maždaug šeši milijonai tapo pabėgėliais. Jungtinėms Valstijoms pradėjus slapta teikti pagalbą afganų kovotojams, Sovietų Sąjungos pajėgos per kautynes patyrė didžiulių nuostolių, todėl 1989 metais Maskva buvo priversta išvesti savo kontingentą.
1992 metų balandžio 28-ąją mudžahidų pajėgos užėmė Kabulą, užbaigdamos komunistinės vyriausybės valdymą, tačiau tuo kilo pilietinis karas, kuris pasibaigęs tik 1996 metais, kai valdžią užgrobė islamistinis Talibano judėjimas.
2001 metais į Afganistaną įsiveržė ir talibų vyriausybę nuvertė JAV vadovaujamos pajėgos. JAV įsiveržimą į Afganistaną motyvavo noru sunaikinti Afganistane veikusias tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ bazes. Vėliau prie amerikiečių prisijungė NATO ir kitų šalių pajėgos. Šis permainingas konfliktas tęsiasi iki šiol.