Be to, S. Šoigu planuoja ten pasiųsti ir sraigtasparnių Mi-8.
Baltarusijos opozicija tokiu sprendimu nepatenkinta. Kaip teigia dauguma stebėtojų, piktintis ar džiaugtis dar per anksti. Ar Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pritars tokiam siūlymui, dar neaišku.
Anksčiau planuota, kad nauja Rusijos karinė aviacijos bazė Baltarusijoje pradės veikti 2016 metais.
Rusija dalį karinių lėktuvų į Baltarusiją perkėlė praeitą pavasarį. Toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti priešlėktuvinę gynybą ir sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos oro erdvės apsaugą.
Rusijos karinės aviacijos bazė Baltarusijos Babruisko mieste, kurią iš pradžių sudarys keturi naikintuvai, šių metų pabaigoje papildys dviem Su-27SM3 eskadrilėmis. Iš viso Baltarusijoje ketinama dislokuoti 24 lėktuvus, kaip anksčiau sakė Rusijos karinių oro pajėgų pulkininkas generolas Viktoras Bondarejevas.
Laukiama A. Lukašenkos sprendimo
Tada analitikai sakė, kad A. Lukašenka buvo priverstas sutikti su Maskvos sprendimu perkelti dalį karinių lėktuvų į Baltarusijos teritoriją, tokio sprendimo reikalavo įvykiai Ukrainoje ir aktyvi Europos reakcija į Krymo aneksiją.
Baltarusijos opozicija šalies prezidentą apkaltino pažeidus neutralią Baltarusijos poziciją, kuri nurodyta ir pagrindiniame šalies įstatyme.
S. Šoigu pareiškimas apie naują karinę aviacijos bazę turės būti svarstomas Baltarusijos kariuomenės vadovybės, įsitikinusi žmogaus teisių gynėja Liudmila Griaznova.
„Už naują karinę aviacijos bazę A. Lukašenka pareikalaus susimokėti – ar tai būtų nuolaidos naftai, ar nauja paskola. Jam tikrai nepatiktų faktas, kad per jo atostogas, kol su sūnumis jis ilsisi, žaidžia ledo ritulį ir vaikšto į susitikimus Arabų Emyratuose, lobistams pavyko priimti naują sprendimą. Ar bus nauja aviacijos bazė ar ne, paaiškės tik jam grįžus“, – teigia L. Griaznova.
Analitikai teigia pastebėję tendenciją, kad A. Lukašenka ne itin palankiai vertina Rusijos karinius planus. Tai įrodo ir faktas, kad Baltarusijos prezidentas neretai nepritaria politiniams sąjungininko sprendimams.
Tai liudija ir faktas, kad A. Lukašenka nesutiko pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, nors ir juto stiprų Kremliaus spaudimą, be to, ne kartą kritiškai vertino ir Maskvos politiką Ukrainos klausimu.
Europos bauginimo veiksnys
Nevyriausybinės Baltarusijos organizacijos taip pat pasisako prieš planus šalies teritorijoje dislokuoti Rusijos karinių lėktuvų.
Nenorą suprasti labai nesunku: Baltarusija nuo senų laikų vis atsiduria aktyvių Europos ir Rusijos karinių veiksmų viduryje.
„Mes ir vėl atsidursime pirmojo smūgio linijoje, bombos iš visų pusių kris ant mūsų namų, mūsų vaikų. Kol prisikas iki rusų Smolensko, mūsų Minskas ir Brestas nukentės pirmieji“, – teigia garbaus amžiaus Minsko gyventoja Valentina Selivončik, dar prisimenanti Antrojo pasaulinio karo siaubą.
Karinis analitikas Aleksandras Alesinas žiniasklaidai sakė, kad Rusijos lėktuvai Baltarusijoje – noras įbauginti Europą.
„Jeigu naikintuvai Su-27SM3, kurių pulkas apsistos pas mus, bus aprūpinti taikinį už 300 kilometrų galinčiomis pasiekti raketomis, manau, kad to tikrai pakaks, norint sėkmingai įvykdyti bauginimo ir atgrasymo užduotis. Be to, šie naikintuvai gali gabenti ir taktinius branduolinius ginklus. Pilnu baku toks naikintuvas gali nuskristi ir 1500 kilometrų, to tikrai užtektų įbauginti Londonui ir netgi Berlynui“, – sako A. Alesinas.
Rusijos gynybos ministras S. Šoigu Minske pareiškė, kad Maskva Baltarusijai taip pat perduos keturis zenitinių raketų S-300 kompleksus. Anot S. Šoigu, tai bus padaryta jau kitais metais.