„Skelbiama, kad iš viso pratybose dalyvavo 128 tūkst. karių ir daugiau nei 20 tūkst. karinės technikos vienetų. (...) Pratybos „Centr-2019“ nėra tokios demonstratyvios, kaip pernai Tolimuosiuose Rytuose surengtos pratybos „Vostok-2018“. Ir, skirtingai nuo pratybų „Zapad-2017“, surengtų prieš dvejus metus Vakarų Rusijoje ir Baltarusijoje, šios pratybos nekelia tokio NATO karininkų ir politikų nerimo. (...) Tik kuklesnis mastas neturėtų sukelti apgaulingo įspūdžio, kad pratybomis „Centr-2019“ Maskva nesiekia geopolitinių ir strateginių interesų“, – pabrėžė straipsnio autorius Markusas Ackeretas.
Pratybų „Vostok-2018“ metu didžiausio dėmesio sulaukė tas faktas, kad jose dalyvauja didelis Kinijos kariuomenės kontingentas.
„Daugelis stebėtojų tai vertina kaip signalą Europai, Amerikai ir Ramiojo vandenyno regionui, jog Rusijos atsisukimas į kaimynę Kiniją liečia ne tik politinę ir ekonominę sritis, bet ir karinį sektorių“, – rašoma straipsnyje.
Kinijos liaudies išlaisvinimo armija gausiai atstovaujama ir šiais metais, 1500 šalies karių pratybose „Centr-2019“ sudarė didžiausią užsienio karių kontingentą, o tai „vėl suteikia peno mintims apie vis glaudesnį karinį Kinijos ir Rusijos suartėjimą“.
„Daug triukšmo sukėlęs bendras lėktuvų patruliavimas šalia Pietų Korėjos liepą bei Rusijos vyriausybės nurodymas sudaryti karinio bendradarbiavimo sutartį yra vertinami kaip karinio aljanso pranašai“, – rašoma straipsnyje.
„Maskvos vadovaujama karinė sąjunga – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija – tradiciškai yra Rusijos vykdomų didelio masto karinių pratybų partnerė. Tačiau šį kartą pratybose dalyvauja tik kariai iš Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Svarbesnį vaidmenį vaidina Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kurios viena iš steigėjų yra Kinija, ir pirmą kartą per ilgą laiką į Rusijos karines pratybas savo karių pasiuntė ir šioje organizacijoje dalyvaujanti šalis Uzbekistanas“, – nurodo straipsnio autorius.
Dar daugiau dėmesio sulaukia faktas, kad jose dalyvauja ir Indija bei Pakistanas, kurios taip pat yra Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narės, tačiau viena kitos atžvilgiu yra nusiteikusios priešiškai. Indija – viena iš stambiausių rusiškų gynybos prekių užsakovių.
Kažkada ji buvo Sovietų Sąjungos sąjungininkė subkontinente. Galimybė įsiteikti dviem augančioms galingoms Azijos valstybėms Maskvai pasitaikė pačiu laiku, pažymi laikraštis.
Savo ruožtu Pakistanas, bent jau nuo tada, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, jaučia, kad buvęs partneris su juo elgiasi blogai.
Su Rusija, Kinija ir Vidurio Azijos valstybėmis Islamabadą sieja nerimas dėl Amerikos politikos Afganistane. Todėl ne be priežasties pratybos „Centr-2019“ yra orientuotos į Vidurio Azijos šalių erdvę, islamiškosios grėsmės iš Hindukušo atrėmimą vienija Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija.
„Kaip ten bebūtų, būtų neteisinga apriboti „Centr-2019“ pratybas tik kova su ekstremistine ir teroristine grėsmėmis, apie kurias iš pradžių kalbėjo aukšto rango rusų karininkai. Regionas nuo Arkties iki Kaspijos jūros, kuriame vyksta pratybos, taip pat tam tikrų karinių-jūrinių junginių dalyvavimas ir oro desanto pajėgų dalyvavimas ir, pavyzdžiui, naujo raketų komplekso „Tor“ įtraukimas, paliečia ir šiaurinę bei pietinę Rusijos periferiją. Abu šie rajonai strategine prasme šaliai yra itin svarbūs“, – nurodo M. Ackeretas.
Arktyje, Kaspijos jūroje ir Laptevų jūroje su Naujosios žemės salynu ir Novosibirsko salomis kalbama apie šiaurinio jūrų kelio apsaugojimą ir Rusijos buvimą šiame regione. Neseniai tapo žinoma, kad Naujojoje žemėje buvo dislokuotos naujos oro gynybos sistemos „S-400“.
Čia simuliuojami koviniai veiksmai yra nukreipti ne prieš teroristus, bet prieš kitas valstybes. Arkties regiono šalys ypač jaučia Rusijos ryžtingus veiksmus aplink Šiaurės Ašigalį.
Kaspijos jūros rajonas, savo ruožtu, dėmesį traukia dėl Rusijos dalyvavimo Sirijos kare, dėl jo kaimynystės su Iranu ir savo telkiniais. Jis taip pat ribojasi su NATO interesais.
„Kiekvienos didelio masto pratybos potencialiems priešininkams demonstruoja jėgą. Tačiau konfliktas, kuriame keturios branduolinį ginklą turinčios šalys būtų vienoje pusėje prieš Vakarus, šiuo metu atrodo dar labai tolimas“, – reziumuoja laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“.