Šiuo metu savo dalyvavimą viršūnių susitikime jau patvirtino 18 iš 36 pakviestų užsienio valstybių lyderių, tarp jų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, tikina V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. Renginyje taip pat ketina dalyvauti Bolivijos prezidentas Luisas Arce Catacora, Mongolijos prezidentas Uchnaagijnas Churelsuchas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Šiais metais BRICS pirmininkauja būtent Rusija, o organizacijai priklauso Brazilija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas, Egiptas ir Etiopija.
Rugsėjo 4 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė bloko viršūnių susitikime Kazanėje laukiantis ir Serbijos prezidento.
„Jam išsiųstas kvietimas. Viliuosi, kad ponas prezidentas juo pasinaudos“, – per susitikimą su vicepremjeru Aleksandru Bulinu Rytų ekonomikos forumo rėmuose sakė V. Putinas.
Prieš šį vizitą Europos Sąjunga išplatino pareiškimą, kad „ryšių su Rusija palaikymas pastarajai vykdant agresyvų karą Ukrainoje nesuderinamas su Europos Sąjungos vertybėmis ir prisijungimo prie bloko procesu“.
Serbija nuo 2012 metų yra kandidatė tapti Europos Sąjungos nare.
Rugpjūčio 31 dieną A. Vučičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios jis su V. Putinu nė karto nebendravo. Jis patikino, kad jokių kontaktų su Kremliaus vadovu neturi, kuo negali pasigirti nemažai Europos lyderių, kurie su V. Putinu bendravo telefonu, pas jį viešėjo ar buvo susitikę kažkur užsienyje, primena „The Moscow Times“.
Serbijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Serbija „tradiciškai su Rusija palaiko gerus ryšius“. Belgradas atsisakė jungtis prie tarptautinių sankcijų prieš Maskvą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Rugpjūčio pabaigoje A. Vučičius buvo susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Jie susitarė dėl 12 naikintuvų „Rafale“, kainuojančių 2,7 mlrd. eurų, pristatymo Belgradui. Šis sandoris žymi „strateginių pokyčių“ Serbijoje pradžią, per bendrą spaudos konferenciją su Serbijos prezidentu pareiškė E. Macronas.
Susitarimas dėl naikintuvų, kurie pakeis šiuo metu Serbijos karinių oro pajėgų naudojamus rusiškus MiG-29, baigtas derinti likus vos kelioms valandoms iki Prancūzijos prezidento atvykimo. Paryžius norėjo „konkrečių Belgrado garantijų“, sakė A. Vučičius, turėdamas omenyje technologijų perdavimą Rusijai.
Anot jo, Prancūzija taip pat spaudė Serbiją prisijungti prie sankcijų Rusijai, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Nepaisant to, Serbijos vadovas dar kartą patikino, kad respublika palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą.
Be susitarimo dėl naikintuvų prezidentai taip pat pasirašė daugiau nei dešimt susitarimų dėl struktūrinių projektų, kritinės svarbos žaliavų tiekimo bei potencialaus branduolinės energetikos vystymo.