Ginklo, kurį Vladimiras Putinas apibūdino kaip balistinę raketą su išsisklaidančiąja kovine galvute, panaudojimas vykdant atakos operaciją yra akivaizdus nukrypimas nuo dešimtmečius galiojusios Šaltojo karo metų atgrasymo doktrinos.
Ekspertų teigimu, tai yra pirmas kartas, kai atakuojant priešą buvo panaudota balistinė raketa su išsisklaidančiąja kovine galvute, apibrėžiama kaip išsisklaidančioji kovinė dalis su individualiai nukreipiamais koviniais užtaisais (MIRV).
„Taip, bent kiek man žinoma, tai yra pirmas kartas, kai MIRV buvo panaudota vykdant kovinę operaciją“, – patvirtino Hansas Kristensenas, Branduolinės informacijos projekto prie JAV mokslininkų federacijos direktorius.
Balistinės raketos tapo atgrasymo pamatu, užtikrinančiu vadinamąjį garantuotą abipusį sunaikinimą (MAD) branduoliniame amžiuje.
Pagal galiojančią logiką, jeigu po pirmojo branduolinio smūgio liktų bent kelios raketos, šios ugnies galios užtektų keliems reikšmingiems agresoriaus miestams sunaikinti, o šitai reiškia, kad nė viena pusė nėra apsaugota nuo branduolinių veiksmų pasekmių.
Todėl balistinės raketos prilygo saugios ateities garantui – ateities, kurioje niekas vien iš pykčio nešaudys branduoliniais ginklais.
Vis dėlto analitikai, įskaitant ir H. Kristenseną, įsitikinę, kad MIRV aprūpintos raketos gali paskatinti, o ne atgrasyti nuo pirmojo smūgio.
Kadangi MIRV būdingas didžiulis naikinamasis potencialas, jos gali tapti ir pirmojo smūgio ginklais, ir pirmojo smūgio taikiniais, rašoma H. Kristenseno ir jo kolegos Matto Kordos kovo mėnesį paskelbtoje ataskaitoje.
Taip yra todėl, kad išsisklaidančiąsias galvutes daug paprasčiau eliminuoti, kol raketos nepaliestos, negu numušti jas vėliau, kada jos hipergarsiniu greičiu skrieja link taikinių.
Kaip teigiama neseniai „Union of Concerned Scientists“ (JAV veikianti ne pelno mokslinė organizacija) paskelbtame pranešime, taip susidaro sąlygos scenarijui „naudok arba prarask“, pagal kurį krizės atveju labiau apsimoka smogti pirmam. Reikalas tas, kad pirmasis suduotas smūgis, dėl kurio atakuojamoji šalis netektų MIRV aprūpintų raketų, neproporcingai sumažintų jos galimybes imtis atsakomųjų veiksmų, aiškinama pranešime.
Žvelgiant į ketvirtadienį Rusijos suduoto smūgio vaizdo įrašus, galima įsitikinti, kad keli atsiskyrę išsisklaidančiosios raketos galvutės užtaisai (kovinės galvutės) skirtingais kampais užkrenta ant taikinio ir, norint juos sunaikinti, į kiekvieną tektų paleisti priešraketinę raketą, o tai nemenkas iššūkis net pažangiausiai oro erdvės gynybos sistemai.
Nors į Ukrainos Dnipro miestą ketvirtadienį paleistos kovinės galvutės nebuvo branduolinės, jų eksploatavimas įprastose kovinėse operacijose, be jokio abejo, padidins nerimą prie kritinės ribos artėjančiame pasaulyje.
Minėtina, kad Rusija iš anksto įspėjo JAV apie raketos paleidimą, tačiau, nepaisant išankstinių įspėjimų, visi būsimi V. Putino režimo suplanuoti smūgiai neabejotinai sutirštins baimę visoje Europoje ir daugelis ims abejoti, ar atgrasymas dar veikia.
Kas dar turi šią technologiją?
MIRV technologiją plėtoja ne tikrai Rusija ir JAV. Remiantis Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro (JAV ne pelno organizacija) pateikta informacija, analogiškomis galvutėmis turimas tarpžemynines balistines raketas yra užtaisiusi ir Kinija. O Jungtinė Karalystė bei Prancūzija, lygiai kaip Rusija bei JAV, jau ilgą laiką MIRV technologiją taiko iš povandeninių laivų leidžiamoms balistinėms raketoms.
Jau atsirado ir naujų žaidėjų MIRV technologijos taikymo srityje. Remiantis pranešimais, 2017 metais raketos su išsisklaidančiąja galvute bandymą įvykdė Pakistanas, o kiek anksčiau šiais metais apie sėkmingą MIRV nešančios tarpžemyninės balistinės raketos testą pranešė Indija.
Anot analitikų, iš sausumos paleidžiamos MIRV užtaisytos raketos kelia didesnį nerimą nei tos, kurios iššaunamos iš povandeninių laivų, kadangi povandeniniai laivai yra „pasislėpę“, sunkiau aptinkami, o iš sausumos, ypač iš stacionarių šachtų, paleidžiamos raketos, aptinkamos lengviau, todėl greičiau gali tapti taikiniais.
Kovo mėnesį paskelbtoje ataskaitoje H. Kristensenas ir M. Korda rašė apie apie pavojų, kurį kelia MIRV „klubo“ plėtra. Šį reiškinį jie pavadino augantį nerimą keliančios tendencijos pasaulio branduolinių ginklų arsenaluose požymiu ir prasidedančių branduolinio ginklavimosi varžybų ženklu.
Indijos deklaruota MIRV bandymo sėkmė tėra tik vienas pavojaus signalas, rašė ekspertai.
Prieš tai prie kai kurių savo tarpžemyninių balistinių raketų DF-5 MIRV galvutes primontavo Kinija. Akivaizdu, kad MIRV prie savo vidutinio nuotolio raketų „Ababeel“ montuoja Pakistanas. Tikėtina, kad MIRV technologiją taiko ir Šiaurės Korėja, o Jungtinė Karalystė nusprendė padidinti savo branduolines atsargas ir kuo daugiau raketų su išsisklaidančiosiomis galvutėmis dislokuoti savuose povandeniniuose laivuose, rašoma H. Kristenseno ir M. Kordos ataskaitoje.
Ekspertai tvirtina, kad daugėjant MIRV kovinių galvučių įvairių šalių arsenaluose gerokai sumažėja stabilumas krizės atveju, nes šalių lyderiai skubėtų kuo greičiau paleisti turimus branduolinius ginklus.
„Pasaulis, kuriame beveik visos branduolinį ginklą turinčios šalys pasižymi dideliu MIRV pajėgumu, atrodo daug pavojingesnis nei dabartinė geostrateginė aplinka“, – teigia ekspertai.
