Pora, pažinota kaip Richardas ir Cynthia Murphy, atrodė kaip tipiška amerikiečių šeima. Ji gyveno Marquette kelio 31 numeriu pažymėtame dviejų aukštų smėlio spalvos, kolonistinio stiliaus name kartu su dviem dukrytėmis.
Cynthios vizitinė kortelė rodė, kad ji dirbo finansų planuotoja vienoje buhalterijos įmonėje netoliese esančiame Manhetene. Richardas kaimynams pasakojo, kad sėdi namuose ir prižiūri devynerių metų Lisą bei jos 11 metų sesutę Kate.
Šokiruojanti tiesa paaiškėjo tuomet, kai 2010 metais Federalinis tyrimų biuras (FTB) surengė reidą į jų namus. Pasirodė, kad Richardo ir Synthios tikrieji vardai yra Vladimiras ir Lidija.
„Jeigu būtumėte man pasakę, kad jie yra ateiviai iš kosmoso, būčiau nustebusi mažiau“, - teigė poezijos profesorė Elizabeth Lapin, kuri tebegyvena netoli minėtos šeimos namo, praminto „šnipų namu“.
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybai (UŽT), kurią FTB apibūdina kaip šiuolaikinį KGB atitikmenį, Gurijevai informaciją rinko nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio. (KGB – dabar jau subyrėjusios Sovietų Sąjungos Nacionalinė saugumo agentūra, kuri Šaltojo karo metais turėjo slaptas milicijos pajėgas ir valdė po visą pasaulį pasklidusių šnipų tinklą.)
2010 metų birželio 27 dieną FTB sulaikė Gurijevus kartu su dar aštuoniais įtariamais rusų šnipais. Jie buvo suimti Manhatane, Jonkerse, Bostone ir Šiaurės Virdžinijoje. Tokios naujienos paskatino žiniasklaidą skelbti Šaltojo karo metus primenančias antraštes ir netgi įkvėpė televizijos kanalo FX serialą apie 9-ojo dešimtmečio šnipus „The Americans“ („Amerikiečiai“).
Jei itin užsimaskavę rusų šnipai šiame seriale „krėtė įvairiausius nerūpestingus, pašėlusius dalykus“, tai Gurijevai buvo sudarę visai kitokį įspūdį, pasakojo jų kaimynė Virginia Bailey.
„Visi paliudytų, kad šie kaimynai nebuvo nei nutrūktgalviai, nei pašėlę“, - sakė ji.
Anot įvairių Montklero gyventojų, kalbėjusių su CNN, štai kaip iš tikrųjų atrodė gyvenimas šalia Rusijos šnipų.
Slapstymasis matomoje vietoje
Kaimynai, žvelgdami atgal, sako, kad Gurijevų namas buvo tobula vieta slapstytis matomoje vietoje. Manhatanas buvo vos už 30 minučių kelio maršrutiniu autobusu. Jų namo teritorija ribojosi su 8,5 ha ploto laukinės gamtos rezervatu, kur buvo lengva pasislėpus nuo pašalinių akių rengti susitikimus su agentais ir keistis informacija.
Minima šeima nebuvo itin aktyvi socialiniame gyvenime, tačiau jo nevengė. Kaimynai pasakojo, kad jie kartais dalyvaudavo gyvenamojo kvartalo vasaros vakarėliuose.
V. Bailey ir jos dukra Jessie Gugig prisimena, kad prieš reidą matydavo kaimynę „Cynthią“ rytais vedžiojančią šunį. Nors ji niekada nestabtelėdavo pasikalbėti, V. Bailey sako įsidėmėjusi, kad ji buvo „labai patraukli ir visada labai gražiai rengdavosi“.
Kai kurie kaimynai teigė, kad pora kalbėdavo su akcentu, bet E. Lapin sakė niekada jo negirdėjusi.
„Vieną vasarą mergaitės pastatė limonado stendą. Tai buvo taip amerikietiška“, - pasakojo ji.
E. Lapin sakė prieš reidą turėjusi nuojautą, kad vyksta „kažkas keista“. Prieš kelis mėnesius ji pastebėjo neįprastas, užsitęsusias statybas kvartalo gatvėse, o prieš reidą priešais jos namą sustojo policijos automobilis.
Tačiau šnipinėjimas? Ji niekada nebūtų pagalvojusi, sakė E. Lapin.
Kaip jie buvo sučiupti?
FTB ir Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) apie itin slaptus UŽT šnipus Jungtinėse Valstijose sužinojo šio amžiaus pradžioje. Jie gyvendavo kaip vadinami nelegalai: tai reiškė, kad jie neturėdavo diplomatinės apsaugos.
JAV valdžia visus šnipus slapta sekė daugelį metų. Gurijevų namuose ji buvo įrengusi pasiklausymo aparatus ir netgi slapta darydavo kratas, kai šeimininkai būdavo išvykę. FTB televizijos CNN laidai „Declassifed“ sakė, kad Gurijevai taip stengėsi įsilieti į amerikiečių visuomenę, kad net savo namuose nekalbėdavo rusiškai.
Galiausiai Jungtinės Valstijos išsiaiškino slaptą kodą, kurį šnipai naudodavo komunikavimui su Maskva. Tai leido FTB gauti daugiau informacijos apie Gurijevų žingsnius. 2009 metais FTB nufilmavo, kaip Vladimiras susitinka su vienu Rusijos vyriausybės pareigūnu. JAV valdžia nusprendė, kad atėjo laikas išardyti šnipų ratą.
Tuomet 15 metų turėjusi Jessie Gugig prisimena patyrusi šoką, kai pamatė, kaip prie Gurijevų namų, esančių vos per akmens metimą nuo jos pačios būsto, sustoja FTB furgonai.
„Galiausiai privažiavo dar vienas automobilis ir iš jo išlipo kostiumuoti vyrukai su ausinėmis. Jie laikė kažkokius dokumentus, kurie galėjo būti arešto orderiai“, - pasakojo dabar 22 metų sulaukusi teisės studentė J. Gugig. Staiga agentai sugužėjo į jų namus, uždegė visas šviesas ir iškratė juos nuo apačios iki viršaus. „Namas nušvito, kaip per Kalėdas“, - sakė ji.
Mažiausiai savaitę po šio reido visame kvartale knibždėjo žurnalistų, pasakojo J. Gugig motina V. Bailey. „Turiu galvoje, kad jų buvo daugybė, - teigė ji. – Tai buvo tarsi karnavalas“.
E. Lapin po sulaikymo operacijos rado drąsos prieiti prie šnipų namo ir žvilgterėti pro langą. Viduje ji pamatė ant stalo gulint keletą daiktų, įskaitant Lisos kinų gramatikos užrašus, krūvas monetų ir 1953 metais išleistą pokario prisiminimų knygą „Woman in Berlin“ („Moteris Berlyne“).
Ant sienos šalia pianino kabojo „gražus paveikslas“ su jaunos merginos portretu. E. Lapin mano, kad tai buvo Kate autoportretas.
Abi Gurijevų dukros, V. Bailey teigimu, buvo išgabentos ir apgyvendintos pas vieną šeimos draugą.
Kas nutiko vaikams?
Prabėgus dviem savaitėms po FTB areštų, Maskva ir Vašingtonas sudarė susitarimą.
Dešimt sulaikytų asmenų prisipažino esą Rusijos agentai ir Jungtinės Valstijos sutiko perduoti juos Rusijai. Už tai Maskva sutiko paleisti keturis asmenis, kurie buvo kalinami Rusijoje dėl „įtariamų kontaktų su Vakarų žvalgybos agentūromis“, teigė Teisingumo departamentas.
Kate ir Lisa, gimusios Jungtinėse Valstijose, galiausiai kartu su savo tėvais buvo išsiųstos į Rusiją. JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis 2010 metais CBS laidai „Face the Nation“ nurodė, kad Gurijevų vaikai ir visos kitų Rusijos agentų atžalos buvo „repatrijuotos“.
„Šis aspektas yra labai liūdnas, - sakė V. Bailey. – Staiga jų gyvenimas visiškai apsivertė. Šie vaikai nepažinojo Rusijos... Staiga jie turėjo palikti savo draugus ir staiga... Viskas radikaliai pasikeitė“.
Buvęs FTB pareigūnas Ericas O`Neillas, padėjęs FTB sučiupti dvigubą agentą Robertą Hansseną, 2010 metais teigė, kad užsienyje šnipinėjantiems agentams yra neįprasta turėti vaikų, nes jie gali nukentėti dėl atsidavimo stokos.
„Kai tampi tėvu, turėtum rūpintis savo vaikais. Jie turėtų užimti pirmą vietą tavo gyvenime. Tačiau šnipas negali to padaryti“, - sakė E. O`Neillas.
Ar tarp amerikiečių gyvena daugiau šnipų?
Tuo metu gyvenimas šalia Rusijos šnipų atrodė kaip keistas žingsnis atgal į Šaltojo karo laikus, sakė kaimynai.
Tačiau dabar, kai žmonės vis dažniau girdi apie įtemptus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius, mintis, kad tarp amerikiečių gali būti rusų šnipų, neatrodo tokia pribloškianti. Kai kurie Marquette kelio gyventojai seka dabartinį JAV vyriausybės tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus ir galimus slaptus susitarimus su Donaldo Trumpo prezidentinės kampanijos nariais.
Tiesą sakant, Rusijos šnipai Jungtinių Valstijų viduje vis aktyviau renka žvalgybos duomenis, CNN šį mėnesį sakė dabartiniai ir buvę JAV žvalgybos pareigūnai.
Buvęs sovietų KGB šnipų vadas Olegas Kaluginas CNN teigė, kad „nenustebtų“ sužinojęs, jog Rusija Jungtinėse Valstijose tebeturi nelegalių, itin slaptų šnipų. Tačiau jis mano, kad dabar šios programos turėtų būti ne tokios aktyvios kaip 2010 metais. O. Kaluginas, tikinantis, kad niekada nevadovavo nelegalioms, itin slaptoms programoms, kritikavo jas kaip neefektyvias ir beprasmes.
„Tai rizikingas, vienišas ir tikrai sudėtingas darbas“, - sakė jis.
Vienas iš svarbesnių įkalčių, kuriuos FTB turėjo 2010 metų byloje, buvo žinutė, kurią Rusijos šnipų vadai nusiuntė Gurijevams prieš jų suėmimą.
„Jūs buvote pasiųsti į JAV ilgalaikei tarnybinei kelionei, - buvo teigiama šioje žinutėje. – Jūsų išsilavinimas, banko sąskaitos, automobilis, namas ir visa kita tarnauja vienam tikslui: atlikti savo pagrindinę misiją, t.y. ieškoti ir megzti ryšius politikos sluoksniuose ir siųsti duomenis C.“
Manoma, kad „C“ reiškė „centrą“ – žvalgybinės informacijos apdorojimo vietą Rusijoje.
Koks šnipų namo likimas?
1950 metais pastatytas, smėlio spalvos dviaukštis namas yra tipiškas vidurinės klasės būstas tame rajone. Jo plotas siekia 167 kvadratinius metrus, ir Esekso apygardos valdžia šiemet jį įvertino 425 700 dolerių.
Prabėgo tiek daug laiko, jog „sunku patikėti, kad tai kažkada įvyko“, sakė V. Bailey.
„Gamta beveik baigia susigrąžinti namą į savo glėbį, - pasakojo J. Gugig. – Į namo vidų jau veržiasi gebenės. Sodas visiškai peraugo“.
„Namas tiesiog stovi toje pačioje vietoje ir yra tuščias, - pridūrė ji. – Jis nuolat primena, kas įvyko“.
E. Lapin, kuri gyvena šalia šio namo 11 metų, sakė, kad iki reido jų rajonas buvo draugiškesnis. „Man patiko ši vietovė – kol nenutiko tie įvykiai“, - prisipažino ji.
Tačiau senoji atmosfera po truputį grįžta. Po reido keli kaimynai persikėlė gyventi kitur – juos pakeitė nauji gyventojai, kuriems šis namas nekelia asociacijų su šnipais.
Viena vietos nekilnojamojo turto agentūra nurodė, kad šnipų namas neseniai buvo parduotas.
Veikiausiai netrukus jame įsikurs nauja šeima, kuri padės Montklerui užversti šį nemalonų knygos puslapį ir išsivaduoti nuo sąsajų su tarptautiniu šnipinėjimu.