Nuteisti aktyvistai siunčiami už grotų nuo pusaštuntų iki devynerių metų dėl jų vaidmens 2018 metais vykusiose demonstracijose prieš Maskvos palaikomą regionų sienų perbraižymą su kaimynine Čečėnija, vadovaujama autokrato Ramzano Kadyrovo.
Tiek Ingušijoje, tiek Čečėnijoje dauguma gyventojų yra musulmonai.
Pietinio Jesentukų miesto teismas pripažino aktyvistus kaltais dėl ekstremistinės grupės įsteigimo ir smurto prieš teisėsaugą organizavimo.
Protestų lyderiai Malsagas Ušakovas, Achmedas Barachojevas ir Musa Malsagovas buvo nuteisti kalėti devynerius metus.
Aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė skirta Barachui Čemurzijevui, Bagaudinui Chautijevui ir Ismailui Nalgijevui.
Zarifa Saltujeva – vienintelė byloje figūruojanti moteris – siunčiama už grotų 7,5 metų laikotarpiui.
Autoritetinga Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ visus šiuos asmenis laiko politiniais kaliniais.
„Memorial“ savo pareiškime nurodė, kad palaikyti kaltinamųjų į teismą atvyko per 100 žmonių, įskaitant jų giminaičius. Organizacijos žiniomis, posėdžio metu lauke budėjo gausios policijos pajėgos.
Teisių gynimo grupė, pati susidurianti su vis didesniu teisėsaugos spaudimu ir uždarymo grėsme, paskelbė nuotrauką, kurioje matyti teisiamųjų narve sėdintys protestų lyderiai.
Tuo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pavadino nuosprendžius „šiurkščiu saviraiškos ir susirinkimų laisvės pažeidimu“, ir paragino paleisti nuteistuosius.
„Jiems pareikšti nepagrįsti kaltinimai tėra tik priemonė nubausti ir įbauginti aktyvistus, o jų nuteisimas siunčia gąsdinančią žinią pilietinės visuomenės lyderiams Ingušijoje ir už jos ribų“, – pabrėžiama „Amnesty International“ pareiškime.
„Nieko kito šioje šalyje ir nesitikėjome. Buvome teisūs“, – teisme sakė protestų lyderis M. Malsagovas, kurį citavo rusų naujienų portalas „Mediazona“.
Tačiau jis pridūrė: „Dėl nieko nesigailiu.“
Tūkstančiai žmonių 2018-aisiais išėjo į gatves pagrindiniame Ingušijos mieste Magase protestuoti prieš vietos valdžios susitarimą su Čečėnija dėl naujų sienos kontūrų.
Derybas šiuo klausimu kuravo prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kaukaze.
Protestuotojai teigė, kad pasiektas paktas yra kenksmingas tankiai apgyvendintai Ingušijai, nes ji verčiama užleisti dalį teritorijos daug didesnei Čečėnijai, kuriai vadovauja R. Kadyrovas – itin prieštaringai vertinamas, bet Kremliaus remiamas buvęs sukilėlis.