„Bellingcat“, remdamasi gautais įrodymais, daro išvadą, kad sprogimai ginklų sandėlyje Čekijoje, dėl kurio Čekijos valdžia kaltina Rusijos karinę žvalgybą, ir pasikėsinimas nužudyti prekyba ginklais užsiimantį Bulgarijos verslininką Emeljaną Gebrevą (pasitelkus nenustatytus nuodus), bei, galimas dalykas, sprogimai Bulgarijos šaudmenų sandėliuose 2015 metais, gali būti tarpusavyje susiję ir buvo Rusijos karinės žvalgybos operacijos dalis.
Minėtoji operacija buvo skirta neleisti Ukrainai įgyti ginkluotės, reikalingos konfliktui Donbase prieš Rusijos palaikomus separatistus arba rusų pajėgas.
Verslininkas iš Bulgarijos E. Gebrevas patvirtino, kad jo bendrovė „Emco“ 2014 metų pabaigoje pasirašė susitarimų dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Konkrečiai buvo sukirsta rankomis dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, rašė „The New York Times“.
Operacijas Čekijoje ir Bulgarijoje vykdė pareigūnai iš karinio dalinio N29155, kuris yra laikomas specialia Rusijos karinės žvalgybos atšaka, o jai vadovauja pulkininkas generolas Andrejus Averjanovas.
Tarp minėtųjų karinės žvalgybos pareigūnų buvo ir liūdnai pagarsėję Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, vykę į Europą su Ruslano Boširovo ir Aleksandro Petrovo pasais; jie siejami su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Solsberyje.
Šie vyrai 2018 metais Kremliaus finansuojamai televizijai RT tvirtino Solsberyje apsilankę turistiniais tikslais, ir su pasikėsinimu nužudyti neturintys nieko bendra.
E. Gebrevas, kaip tvirtina „Bellingcat“, buvo vienas iš pagrindinių ginklų tiekėjų Ukrainai. E. Gebrevo bendrovė „Emco“ 2014-2015 metais Ukrainai pristatė didelį kiekį 120-152 mm kalibro šaudmenų.
Be to, E. Gebrevas tikina, kad amunicija, kuri buvo laikoma sandėlyje Vrbetice, nebuvo skirta Ukrainai. Kaip pavyko sužinoti „Bellingcat“, Čekijos bendrovės „Imex“, administruojančios sandėlį, direktorius 2014 metų spalio pradžioje parašė E. Gebrevui ir pateikė reikalavimą iki spalio 15 dienos iš sandėlio išsivežti „Emco“ priklausančią amuniciją.
„Imex“ taip pat sakė, kad dalį amunicijos – beveik 10 tūkst. 120 mm kalibro minosvaidžių minų ir daugiau nei 16 tūkst. 152 mm kalibro stambaus kalibro šovinių – norėjo perpirkti neįvardyti tretieji asmenys.
Galima teigti, kad tie asmenys buvo A. Čepiga ir A. Miškinas, kurie tuo metu naudojosi atitinkamai Ruslano Tabarovo ir Nikolajaus Popos pasais. Sandėlyje Čekijoje laikyti šoviniai būtų tikę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, todėl Rusijos karinė žvalgyba ir manė, kad E. Gebrevas planuoja juos išsiųsti būtent ten.
E. Gebrevas, kaip kad galima spręsti iš susirašinėjimų, neplanavo iš sandėlio Čekijoje išvežti amunicijos ir tikrai neketino jų perduoti Ukrainai. Tik štai, kaip teigia tyrėjai, Rusijos karinė žvalgyba galėjo to ir nežinoti, tad nusprendė amuniciją susprogdinti.
Be to, galima daryti išvadą, kad norėta įvykdyti konkrečiam laikui suplanuotą sprogimą, tik tos 50 tonų sandėlyje N16 sprogo jau 2014 metų spalio 16 dieną. Galima spėti, kad taip nutiko dėl sandėlio darbuotojų kaltės (per sprogimą du žmonės žuvo). Tų pačių metų gruodžio 3 dieną sandėlyje N12 nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Šis sandėlis nuo pirmojo buvo nutolęs per kilometrą, ten buvo laikoma dar 100 tonų šaudmenų. Laimei, tą kartą apsieita be aukų.
„Bellingcat“ taip pat skelbia daugiau detalių apie Rusijos karinės žvalgybos bandymą 2015 metų nužudyti E. Gebrevą. Kai kurie operacijoje dalyvavę pareigūnai, kaip tvirtina, prieš tai dalyvavo ir operacijoje Čekijoje. Tarp jų buvo ir pulkininkas Aleksejus Kapinosas.
Pastarasis, pasinaudojęs diplomatine priedanga, balandžio 25 dieną atskrido į Salonikus (Graikiją), tačiau atgaliniu reisu iš Salonikų neišskrido, nes į Maskvą sugrįžo kitu keliu.
„Bellingcat“ kol kas nepavyko išsiaiškinti, ar jis vyko į Bulgariją. Spėjama, kad būtent jis galėjo atgabenti nuodų, kuriais balandžio 28 dieną buvo apnuodytas E. Gebrevas ir du jo darbuotojai (visi trys po apnuodijimo išgyveno).
Bulgarijoje tuo metu buvo ir daugiau Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų.
Tarp diversijos dalyvių minimi ir Denisas Sergejevas ir Jegoras Gordienka. Vasario 15 dieną minėtieji pareigūnai kartu su trečiu Rusijos karinės žvalgybos tarnautoju Sergejumi Liutenka išskrido į Bulgariją, savaitę gyveno „Hill“ viešbutyje, esančiame visai šalia „Emco“ biuro, o vienas iš trijų prašė viešbučio kambario su vaizdu į bendrovei priklausančio požeminio garažo įėjimą.
Per kitą trijų Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų vizitą, trukusį balandžio 24-29 dienomis, jie ir vėl buvo apsistoję prie E. Gebrevo įmonės biuro, viešbutyje „Kempinski“. Ir vėl vienas iš jų reikalavo kambario, pro kurio langus atsiveria vaizdas į „Emco“ būstinę.
Praėjus savaitei po jų išvykimo, vasario 22-ąją, į Sofiją atvyko nauja pamaina iš tos pačios Rusijos karinės žvalgybos. Į šią grupę pateko ir vienas iš pagrindinės diversinės operacijos Čekijoje dalyvių – Nikolajus Ježovas, pareigūnas, lydėjęs generolą A. Averjanovą jam lankantis Austrijoje ir Čekijoje, kuris į Rusiją sugrįžo tik lapkričio 3-ąją, t.y. praėjus dviem savaitėms po pirmojo sprogimo, informuoja „Bellingcat“.
Tie žmonės taip pat apsistojo viešbutyje netoliese „Emco“ biuro.
Antrąją žvalgybininkų pamainą papildė pulkininkas Ivanas Terentjevas, keliavęs Ivano Lebedevo vardu. Kaip nurodoma I. Terentjevo gyvenimo aprašyme, tuo metu jis buvo specialiųjų operacijų skyriaus 29155 vadas, o tai reiškia, kad iš esmės buvo generolo pavaduotojas slaptųjų operacijų klausimais. Kaip ir generolas A. Averjanovas, jo pavaduotojas keliavo ne dažnai, tad jo buvimas Sofijoje 2015 metais dar kartą įrodo tos misijos svarbą visai Rusijos karinei žvalgybai.
Priminsime, kad tais metais Bulgarijos prokuratūra gavo vaizdo kamerų, esančių viešbučio „Orbita“ automobilių stovėjimo aikštelėje, įrašus. Juose buvo užfiksuotas Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, bandęs nunuodyti E. Gebrevą.
Bulgarija paskelbė trijų Rusijos piliečių, kaltinamų 2015 metais pasikėsinus į verslininką, paiešką. Tai Georgijus Gorškovas (Jegoras Gordinenka), Sergejus Pavlovas (Sergejus Liutenka) ir Sergejus Fedotovas (Denisas Sergejevas). Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos kriminalistikos ir kriminologijos mokslo ir tyrimų institutas išsiaiškino, kad nuodai, kuriais bandyta nunuodyti E. Gebrevą, buvo chlorpirifosas.
Šių metų balandžio viduryje Čekijos valdžia pareiškė, kad tyrėjai padarė išvadą, jog prie sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbetice prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos. Čekija iš šalies išsiuntė aštuoniolika Rusijos ambasados Prahoje diplomatų, pavadinusi juos karinės žvalgybos ir vidaus žvalgybos pareigūnais.
Kai vėliau Rusija nepageidaujamais asmenimis paskelbė dvidešimt Čekijos diplomatų, Čekija nusprendė iš šalies išsiųsti dar 60 Rusijos diplomatinės misijos darbuotojų – tai darbuotojai, turintys diplomatinius pasus, taip pat administracijos ir techninis personalas.
Maskva jai metamus kaltinimus vadina nepagrįstais ir tvirtina, kad Prahos veiksmai smarkiai kenkia dvišaliams santykiams. Rusija taip pat kategoriškai neigia, kad šalies specialiosios tarnybos kaip nors susijusios su pasikėsinimu nunuodyti verslininką E. Gebrevą.
Bulgarija ketvirtadienį paskelbė išsiųsianti vieną rusų diplomatą, šalies prokurorams išvakarėse pareiškus, kad nustatytas ryšis tarp šešių Rusijos piliečių ir kelių 2011–2015 metais įvykusių sprogimų ginklų sandėliuose.
„Bulgarijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dar vieną Rusijos diplomatą persona non grata“, – nurodoma URM pranešime, raginant Rusiją bendradarbiauti su bulgarų tyrėjais, siekiančiais „surasti kaltininkus ir patraukti juos atsakomybėn“.
ES narė Bulgarija dar neseniai palaikė glaudžius ryšius su Rusija, bet nuo 2019 metų spalio dėl įvairių šnipinėjimo skandalų ir kitų kaltinimų išsiuntė dar septynis rusų diplomatus ir kitą Rusijos ambasados darbuotoją.
Bulgarų prokurorai trečiadienį pranešė, kad susiejo šešis Bulgarijoje buvusius Rusijos piliečius su keturiais sprogimais ginklų sandėliuose šalyje, įvykusiais 2011–2015 metais.
Maskva savo ruožtu apkaltino bulgarų valdžią antrinant Prahai, tvirtinančiai, kad už 2014 metais Čekijoje įvykusį sprogimą atsakingos rusų slaptosios tarnybos.
Nuskambėjus Prahos kaltinimams, kai kurios ES šalys, įskaitant Baltijos valstybes, solidarizuodamosi su Čekija išsiuntė Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu.
Sofijos teigimu, minimi keturi sprogimai gali turėti ryšių su Čekijoje įvykusiu panašiu incidentu.
Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie 2014 metais įvykdyto sprogdinimo.
„Bulgarija nori išlaikyti abipusiai naudingus santykius lygiomis sąlygomis su Rusija“, – pabrėžiama ketvirtadienį paskelbtame bulgarų URM pareiškime.
Ten pat priduriama, jog ministerija „reikalauja iš Rusijos veiksmingo bendradarbiavimo siekiant išsiaiškinti faktus, susijusius su įvykiais mūsų teritorijoje“.