Prezidentas Vladimiras Putinas šios sutarties atšaukimo projektą žemiesiems parlamento rūmams pateikė gegužės 11-ąją.
Šį žingsnį paskatino JAV sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, remiantis 'išgalvotu pagrindu“, sukėlęs grėsmę Rusijos saugumui, sakoma projekto aiškinamajame rašte.
JAV oficialiai paliko šį susitarimą lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.
Prezidento Joe Bideno administracija pareiškė iš naujo vertinanti šį žingsnį, konsultuodamasi su Vašingtono sąjungininkais.
Apie planus pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties Maskva paskelbė sausio viduryje, o savo sprendimą paaiškino „pažangos trūkumu“ įgyvendinant paktą po Jungtinių Valstijų pasitraukimo.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šalis iš sutarties visiškai pasitrauks gruodį. Jis priminė, kad Valstybės Dūmos sprendimą dėl denonsavimo dar turės patvirtinti aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – ir pasirašyti V. Putinas. Tuomet Rusijos užsienio reikalų ministerija pateiks sutarties depozitarijams – Vengrijai ir Kanadai – notą apie Maskvos pasitraukimą iš šio pakto.
„Nuo tos notos [pateikimo] dienos pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis, po kurio šalis laikoma oficialiai palikusia sutartį. JAV atveju šis laikotarpis buvo nuo [praeitų metų] gegužės 22-osios iki lapkričio 22-osios. Taigi, jeigu viskas vyks, kaip mums atrodo, Rusija iš sutarties pasitrauks kažkada gruodį“, – paaiškino S. Riabkovas.
„JAV hipotetiškai per šį laikotarpį gali paskelbti apie savo sugrįžimą, ir tuomet prasidėtų naujas diplomatinis procesas“, – kalbėjo viceministras, bet pridūrė: „Aš šuo netikiu. Jeigu Vašingtonas būtų linkęs grįžti į „Atviro dangaus“ sutartį, mes jau turėtume signalų, būtume iš jų [ką nors] girdėję. Taigi, atidėlioti įstatymo [dėl pasitraukimo] priėmimą, manau, netikslinga.“
Pasak Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko L. Sluckio, Federacijos Taryba anksčiau planavo surengti balsavimą dėl sutarties denonsavimo tą pačią dieną, kaip ir žemieji rūmai, bet dabar jis atidėtas vėlesniam laikui.
JAV Valstybės departamentas kaip pagrindines pretenzijas Rusijai dėl „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi įvardijo 500 km skrydžių virš Kaliningrado srities atstumo apribojimą, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.
Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, o JAV ir dauguma kitų šalių jas laiko separatistiniais Sakartvelo regionais.
J. Bidenas šių metų sausį atėjo į valdžią, žadėdamas laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu, bet tuo pat metu jis palankiau vertina dalyvavimą tarptautinėse sutartyse, daugelį kurių atšaukė jo pirmtakas D. Trumpas.
Praėjus kelioms dienoms po inauguracijos J. Bidenas penkeriems metams pratęsė naująją START branduolinę sutartį – paskutinį tebegaliojantį ginklų kontrolės paktą tarp buvusių Šaltojo karo varžovių.
Konfrontacijų vengimas
„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos iširimo, ir įsigaliojo 2002-aisiais.
Šis susitarimas leidžiančia daugiau nei 30 valstybių stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.
Tarp dokumentą ratifikavusių šalių yra dauguma Europos valstybių, Rusija ir Kanada.
Vašingtonas ir Maskva ilgą laiką kaltino vienas kitą susitarimo pažeidimais, o D. Trumpas, kaip buvo pranešta, pasipiktino rusų skrydžiu virš jam priklausančio golfo aikštyno Naujajame Džersyje.
Paktas taip pat leidžia signatarėms reikalauti dalytis nuotraukų, padarytų kitų šalių per stebėjimo skrydžius, kopijomis.
Stebima šalis įspėjama trys paros prieš skrydį, o likus parai iki jo pradžios pateikiama ir numatoma skrydžio trajektorija, kurią ši valstybė gali siūlyti keisti.
„Atviro dangaus“ sutartis yra vienas iš kelių svarbių daugiašalių susitarimų, iš kurių D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas.
Amerikiečių vyriausybė taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, o tas žingsnis dar labiau paaštrino Maskvos ir Vašingtono santykius, kurie šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo pabaigos.