„Absoliuti pergalė ir visiškas nokautas jo varžovams“, – skelbė Kremlių remiančio bulvarinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“ antraštė.
Rinkimų rezultatai yra „triuškinamas smūgis“ Vakarams, „išsipildė didžiausias mūsų „partnerių“ Vakaruose košmaras“, rašė laikraštis.
„Beprecedentis spaudimas Rusijai iš išorinio pasaulio privertė rusus susiburti ir susivienyti aplink valdžią“, – liberaliam verslo dienraščiui „Vedomosti“ sakė politikos analitikas Andrejus Koliadinas.
Rusus paskatino klausimai, izoliavę Maskvą tarptautinėje scenoje, tokie kaip olimpinis draudimas dėl dopingo ir buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio bei jo dukters apnuodijimas Didžiojoje Britanijoje, sakė analitikai.
Laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ citavo politikos analitiką Aleksejų Muchiną, kurio nuomone, faktas, kad Vakarų galios „atstumia mūsų šalį“, rinkėjų aktyvumą padidino 5–10 procentų.
„Užsienio politikos veiksnys užtikrino didelį aktyvumą“, – rašė laikraštis.
Žiniasklaida įtikinamą V. Putino pergalę taip pat aiškino masine rinkimų pareigūnų kampanija rinkėjams paraginti.
Tuo tarpu Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno raginimai boikotuoti rinkimus padarė priešingą poveikį ir padidino rinkėjų aktyvumą, rašė kai kurie laikraščiai.
A. Navalno boikoto kampanija atstūmė „net protestuoti linkusius piliečius“, rašė „Nezavisimaja gazeta“.
Rinkimų rezultatai „išmušė pagrindą iš po kojų“ pagrindiniam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, organizavusiam didelio masto rinkimų stebėjimo kampaniją ir dėjusiam pastangas atskleisti pažeidimus, bet nesugebėjusiam įrodyti, kad Putinas neturi šalies paramos, teigė „Komsomolskaja Pravda“.
Radijo stoties „Kommersant FM“ žurnalistas Stanislavas Kučeris savo interneto svetainėje kritikavo opoziciją ir sakė, kad jos nesugebėjimas susitarti tarpusavyje padėjo V. Putinui. „Putino vietoje dabar jiems įteikčiau valstybės apdovanojimus“, – rašė S. Kučeris.
Liberali žiniasklaida, tokia kaip „Vedomosti“, daugiausiai dėmesio skyrė „2024-ųjų problemai“. Tais metais V. Putinas pagal konstituciją negalės siekti trečios kadencijos iš eilės. „Nėra pojūčio, kad dar šešeri metai bus paskutiniai Putino metai valdžioje“, – rašė laikraštis.
„Laukia arba valdžios perdavimas parengtam įpėdiniui, arba konstitucijos perrašymas, siekiant išsaugoti asmeninę galią“, – sakoma straipsnyje, kuriame taip pat nurodoma, kad V. Putino „laukia pavojai“.
S. Kučeris iš „Kommersant FM“ žengė dar toliau ir paragino rusus emigruoti.
„Buvote perspėti, kad valdžios vertikalė yra reali ir ilgam“, – sakė S. Kučeris.
„Ar seniai galvojote apie emigravimą, bet neapsisprendėte to daryti, tikėdamiesi ko nors neaiškaus? Ką aš galiu pasakyti – tai tikrai idealus momentas. Viskas aišku mažiausiai šešeriems ateinantiems metams“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu, kandidatas į Rusijos prezidento postą ir Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad rinkimų modelis Rusijoje gali virsti panašiu į Kinijos, kur Kinijos Liaudies Respublikos lyderis gavo teisę šalį valdyti iki mirties.
„Bus valstybės taryba – kolektyvinis organas, kurio pirmininkas su prezidento teisėmis bus renkamas šios tarybos posėdyje, o taryba bus formuojama iš geriausių gubernatorių, neva geriausių ministrų, senatorių, deputatų. Taigi apie 30-40 asmenų sėdės šioje Kremliaus Georgijaus salėje.“ – naujienų agentūrai „Interfaks“ 2018 m. kovo 18 d. įvykusius Rusijos prezidento rinkimų rezultatus komentavo jis.
V. Žirinovskis dalyvavo Rusijos prezidento rinkimuose jau šeštą kartą. Remiantis 99 proc. apdorotų balsalapių duomenimis, LDPR lyderis užėmė trečiąją vietą ir surinko 5,67 proc. balsų (už jį balsavo 4,1 mln. rinkėjų). Ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas užsitikrino 76,65 proc. (55,7 mln.) rinkėjų palaikymą.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius savo štabe naktį iš kovo 18 į 19 d. V. Putinas pareiškė kol kas neplanuojantis rengti konstitucinės reformos, kuri galėtų pakeisti galių paskirstymą skirtingoms valdžios atšakoms šalyje. „Tai, ką kalbate, šiek tiek juokinga. Paskaičiuokime: ką, iki 100 metų čia sėdėsiu?“ – atsakydamas į klausimą dėl ketinimų dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose 2030 m. sakė V. Putinas.
Ketvirtoji kadencija
DELFI primena, kad sekmadienį vykstančius Rusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis šalies vadovas V. Putinas. Jis surinko 76,6 proc. visų balsų.
Rusijos prezidento rinkimų diena pasirinkta neatsitiktinai – prieš ketverius metus Rusija iš Ukrainos atplėšė ir okupavo Krymą, o 2014 kovo 18 d. oficialiai paskelbė jį savo dalimi. Daugelis rusų Krymo prijungimą prie Rusijos sieja būtent su dabartiniu šalies prezidentu Vladimiru Putinu, o ši pasirinkta rinkimų data turėtų priminti jo „pasiekimus“.
Pirmą kartą V. Putinas prezidentu buvo išrinktas 2000 metais. Nuo to laiko jis išsilaikė valdžioje: dar du kartus buvo išrinktas prezidentu (2004 ir 2012 m.), 1999–2000 ir 2008–2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.
2012 metais jis buvo išrinktas prezidentu šešerių metų kadencijai, pagal konstitucijos pataisas, taip pat sudarančias jam sąlygas būti išrinktam antrai šešerių metų kadencijai. Po beveik dviejų dešimtmečių valdžioje, V. Putinas turi absoliučią šalies žiniasklaidos kontrolę, taip pat ir rinkimų komiteto, kuris sprendžia, kas gali kandidatuoti rinkimuose.