Svetlana Prokopjeva, gyvenanti šiaurės vakariniame Pskovo mieste ir dirbanti „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (RFE/RL) rusų redakcijoje kaip laisvai samdoma bendradarbė, buvo apkaltinta viešai teisinusi terorizmą.
Į teisėsaugos akiratį žurnalistė pateko parašiusi straipsnį apie 2018 metais šalyje surengtą sprogdinimą.
Teisėjas pripažino S. Prokopjevą kalta ir skyrė jai 500 tūkst. rublių (per 6 tūkst. eurų) baudą, iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Teisėjui skelbiant verdiktą, žurnalistės šalininkai teisme skandavo „Gėda!“ ir „Ji nekalta!“.
Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano pirmadienį komentuodamas šį Rusijos teismo sprendimą pareiškė, kad nepriimtina persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą.
„Valdžia privalo efektyviai garantuoti spaudos laisvę ir, svarbiausia, žurnalistų darbo laisvę“, – sakė P. Stano per spaudos konferenciją Briuselyje.
Jis taip pat pabrėžė, kad garantuoti spaudos laisvę Rusija turi pagal savo tarptautinius įsipareigojimus.
P. Stano nurodė, kad ES išnagrinės sprendimą S. Prokopjevos byloje ir prie šio klausimo dar grįš.
Rusijos prokurorai praėjusią savaitę pareikalavo skirti S. Prokopjevai realią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir ketverių metų draudimą dirbti žiniasklaidoje. Maksimali bausmė už jai pareikštus kaltinimus galėjo būti septyneri metai kalėjimo.
Šios bylos ištakos siekia 2018 metų lapkritį, kai vienas 17-metis anarchistas susisprogdino Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato fojė šiauriniame Archangelsko mieste ir sužeidė tris pareigūnus.
Savo komentare, paskelbtame radijo „Echo Moskvy“ Pskovo redakcijos, 40 metų S. Prokopjeva susiejo paauglio sprendimą susisprogdinti su politiniu klimatu, susiformavusiu Rusijoje valdant prezidentui Vladimirui Putinui.
„Pavojingas precedentas“
Dešimtys žmogaus teisių gynėjų pasirašė pareiškimą, kuriuo ši byla pasmerkta kaip „atvirai politinė“ ir turinti tikslą „įbauginti rusų žurnalistus“. Jį pirmadienį paskelbė teisių organizacija „Memorial“.
„Žurnalistas turi teisę laisvai skleisti informacija ne tik apie įvykius, bet ir idėjas“, – sakoma pareiškime.
Prieš teismui paskelbiant nuosprendį, žurnalistų teises ginanti tarptautinė organizacija „Reporters Without Borders“ (RSF) ragino Rusijos valdžią nutraukti šią bylą ir sakė, kad ji kuria „pavojingą precedentą“.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) praėjusį mėnesį savo ruožtu pažymėjo, kad ši byla „pažeidžia žodžio laisvę“, o tai siunčia „grėsmingą žinutę“.
Šį mėnesį daugiau kaip 30 žymių Rusijos žurnalistų internete paskelbė pranešimų, kuriais reiškė paramą S. Prokopjevai. Be to, praėjusią savaitę buvo trumpam sulaikyti keliolika žurnalistės šalininkų, surengusių piketą.
Byla iškelta augant nerimui dėl spaudos laisvės Rusijoje, kur žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos patiria vis didesnį valdžios spaudimą.
Praėjusią savaitę vienas žurnalistas buvo paguldytas į ligoninę, kai jam lūžo ranka per konfrontaciją su policija rinkimų apylinkėje Sankt Peterburge per nacionalinį balsavimą dėl prieštaringai vertinamų konstitucijos reformų, leidžiančių V. Putinui pratęsti savo valdymą iki 2036-ųjų.
Praėjusį mėnesį iš pareigų pasitraukė vieno garsiausių šalies verslo laikraščio „Vedomosti“ vyresnieji redaktoriai, protestuodami prieš, pasak jų, naujos vadovybės vykdomą prokremlišką cenzūrą.