Latvijos policijos pareigūnai sulaikė skandalingai pagarsėjusį televizijos kanalų „Russia Today“ ir „Zvezda“ žurnalistą Grahamą Phillipsą, praneša DELFI.lv
G. Phillipsas iš pradžių mėgino žygiuoti legionierių ir jų šalininkų kolonos priešaky Rygos senamiestyje, bet apsaugininkai jam neleido. Vėliau prie Laisvės paminklo G. Phillipsas, kuris dėvėjo oranžinę spaudos atstovo liemenę, ėmė rėkti: „Kodėl jūs šlovinate fašizmą?“ ir mėgino iš eitynių dalyvių išgauti atsakymus į savo klausimus.
Dauguma dalyvių G. Phillipso klausimus ignoravo, kai kurie pagyvenę žmonės atsisakė su juo kalbėti rusiškai.
Galų gale G. Phillipsas buvo sulaikytas. Policija nepaaiškino jo sulaikymo priežasčių, tik trumpai pasakė sulaikytajam, kad jis provokuoja žmones. Susirinkusieji žurnalisto sulaikymą palydėjo aplodismentais.
G. Phillipsas – 38-erių iš Notingamo kilęs britas, tinklaraštininkas ir žurnalistas, pelnęs reputaciją propagandiniuose rusų televizijos kanaluose „Zvezda“ ir „Russia Today“.
Jį išgarsino darbas Euromaidano įvykių Kijeve periodu 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje, o taip pat ir įvykių Pietryčių Ukrainoje periodu 2014 m. Parengtuose reportažuose iš Ukrainos G. Phillipsas vadino Ukrainos valdžią fašistais, Kijevo chunta, o taip pat ir sakė tikintis, kad Ukrainos valstybė nebeegzistuoja.
2014 m. gegužės mėn. G. Phillipsas rengė reportažus iš kovinių veiksmų regiono šalia Slovjansko, Mariupolio ir kitų Donecko srities miestų. G. Phillipsas buvo sulaikytas Ukrainos patikros poste, kai mėgino iš Mariupolio nuvykti į Slovjanską.
Remiantis žiniasklaidos pateikiama informacija, Ukrainoje jam pateikti kaltinimai šnipinėjimu separatistų arba Rusijos naudai. 2014 m. liepos mėn. G. Phillipsas grįžo į kovinių veiksmų zoną Rytų Ukrainoje. Kartu su dar trimis žurnalistais jis nusprendė apžiūrėti Donecko oro uostą. Pats G. Phillipsas ir „ANNA News“ agentūros reporteris priartėjo prie pat oro uosto, kur juos sulaikė ukrainiečių kariai.
Liepos 25 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė dėl sprendimo deportuoti G. Phillipsą iš šalies ir drausti jam įvažiuoti į Ukrainos teritoriją trejus metus. Toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti valstybinį saugumą, suverenumą ir teritorinį vientisumą. Vis dėlto 2014 m. rugpjūčio mėn. jis ir vėl atvyko į Ukrainą, kur rengė reportažus apie situaciją Luhanske ir aplink šį miestą. Nuo 2014 m. pabaigos G. Phillipsas bendradarbiauja su televizijos kanalu „Zvezda“. Šio žurnalisto kanalas internetinėje svetainėje „Youtube“ turi per 70 tūkst. sekėjų. Be to, šioje platformoje jis turi dar ir antrą asmeninį kanalą.
Surengtos eitynės
Rygoje trečiadienį keli šimtai žmonių dalyvavo eitynėse, skirtose pagerbti latvių karius, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje.
Eitynėse dalyvavo apie tūkstantis veteranų organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“) atstovų ir jų šalininkų.
Atėję prie Laisvės paminklo akcijos dalyviai sudainavo kelias patriotines dainas ir padėjo gėlių.
Renginys vyko ramiai, be garsių ginčų ir konfliktų tarp dalyvių ir jų priešininkų.
Per ankstesnes kasmet organizuojamas eitynes tarp jų dalyvių ir aktyvistų antifašistų dažnai įsiplieksdavo audringų ginčų, kurie retkarčiais peraugdavo į susistumdymus.
Kaip LETA nurodė Rygos regiono departamento policijos viršininkas Guntaras Markitanas, dėl mėginimo išprovokuoti gėles prie Laisvės paminklo dėjusius žmones G. Phillipsas buvo sulaikytas už viešosios tvarkos trikdymą ir nepaklusimą policijos reikalavimams. Už tai jam gresia administracinė bausmė.
G.Markitanas pridūrė, kad daugiau nebuvo sulaikytas nei vienas asmuo.
Tuo tarpu apie 40 asmenų buvo susirinkę į „antifašistų“ mitingą Basteikalnio parke netoli Laisvės paminklo, protestuodami prieš eitynes, kasmet rengiamas Latvijos SS legiono kariams atminti.
To mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais latvių, anglų ir vokiečių kalbomis, tokiais kaip „Apginkime istoriją nuo „Waffen SS'' ir „Prieštaraujame Latvijos legiono šlovinimui“.
Protestuotojai taip pat per megafoną skaitė žydų, nužudytų Latvijoje per nacių okupaciją, vardus, ir laikė nuotraukas, kuriose matomi nacių žudomi žydai.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.