Rusijoje įsikūrusi kompanija kaltinama tapusi įrankiu programišiams vogti valstybės paslaptis iš JAV Nacionalinio saugumo agentūros. Praėjusį mėnesį visoms JAV vyriausybės agentūroms buvo uždrausta naudoti bet kokius „Kaspersky“ produktus.
Vis dėlto lieka neaišku, ar „Kaspersky“ buvo šios schemos dalis, ar į šnipinėjimo operacijas įtraukta ne savo noru.
Antivirusinę programinę įrangą kurianti kompanija tvirtina nepalaikanti ryšių su jokia vyriausybe, ir naujausiame pranešime sakė, kad ji paprasčiausiai buvo „įtraukta į patį geopolitinės kovos vidurį“.
Tačiau naujausi jai metami kaltinimai pabrėžia, kai kurių ekspertų nuomone, verdantį kibernetinį karą tarp dviejų galybių.
„Šiuo metu pralaimime“, – sakė Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for Strategic and International Studies“ ekspertas Jamesas Lewisas.
„Tai ne koks nors mums įprastas konfliktas“, – pridūrė jis.
Kaltinimai „Kaspersky“ pasirodė po galimų Rusijos pastangų manipuliuoti socialiniais tinklais ir bandymų paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Rusija turi pranašumą, nes „jie išsiaiškino, kaip panaudoti mūsų pilietines laisves prieš mus pačius, ir mes nelabai daug ką galime dėl to padaryti“, teigė J. Lewisas.
„Neturime grupės, kuri užsiimtų tokiu psichologiniu karu, ir neturime teisinių įgaliojimų nuo to gintis“, – pridūrė jis.
Peteris Singeris, idėjų kalvės „New America Foundation“ strategas ir apie XXI amžiaus karą rašantis autorius taip pat pažymi, kad šiame kibernetiniame konflikte įsigali Rusija.
„Jei tai yra „kibernetinis karas“, jis primena Šaltojo karo stiliaus abipusius veiksmus, pradedant paslapčių vagystėmis ir baigiant politinės įtakos operacijomis“, – sakė jis.
„Atsižvelgus į tai, kad rusai kol kas išvengė bet kokių realių pasekmių už savo didžiausią ir reikšmingiausią operaciją – įsilaužimus ir padarytą įtaką 2016-ųjų JAV rinkimų kampanijai – sakyčiau, jiems visai neblogai sekasi“, – pridūrė P. Singeris.
Katės ir pelės žaidimas
Izraelio Haifos universiteto profesorius Gabrielis Weimannas, rašantis kibernetinio saugumo temomis, sakė, kad dar per anksti skelbti Rusijos pergalę šiame kare.
„Iš tikrųjų nežinome NSA (Nacionalinės saugumo agentūros) interneto stebėjimo pasiekimų; tokia informacija yra slapta“, – teigė jis.
„Tai katės ir pelės žaidimas. Sureaguoji į įsilaužimą, kita pusė atsako, ir visa tai darosi vis pavojingiau ir sudėtingiau“, – pridūrė G. Weimannas.
Antradienį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Izraelio žvalgyba įsilaužė į „Kaspersky“ tinklą, ir, aptikusi rusų (hakerių) įsibrovimą, perspėjo apie tai Jungtines Valstijas. Dėl to praėjusį mėnesį visoms JAV vyriausybės agentūroms iš savo kompiuterių buvo liepta ištrinti bet kokius „Kaspersky“ produktus.
Naujienų portalas „CyberScoop“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, šią savaitę pranešė, kad „Kaspersky“ dar 2015-aisiais reklamavo savo antivirusinę programą kaip įrankį susekti ekstremistus Viduriniuosiuose Rytuose.
Tame pranešime sakoma, kad kai kuriuos JAV pareigūnus suintrigavo šis pasiūlymas, tačiau žvalgybos bendruomenės techniniai darbuotojai tai suprato kaip teiginį, kad „Kaspersky“ programinė įranga gali būti panaudota kaip šnipinėjimo įrankis.
„CyberScoop“ rašė, kad pareigūnai iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) amerikiečių pareigūnams 2015-aisiais patarė netrukdyti „Kaspersky“ veiklai.
Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusijos vyriausybė galėjo modifikuoti „Kaspersky“ programinę įrangą, kad paverstų ją šnipinėjimo įrankiu.
Tokios antivirusinės programos kaip „Kaspersky“ gali tapti šnipinėjimo įrankiu, nes jos skenuoja visus kompiuteryje arba tinkle esančius failus ir turi prie jų prieigą.
Kompanijos įkūrėjas Jevgenijus Kasperskis ilgai neigė bet kokias sąsajas su Rusijos vyriausybe, bet pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad pradeda vidinį tyrimą dėl naujausių kaltinimų.
Šią savaitę paskelbtame kompanijos pranešime sakoma, kad „Kaspersky Lab“ niekada nepadėjo ir nepadės jokios vyriausybės kibernetinio šnipinėjimo pastangoms ir, priešingai nei teigiama klaidinančiuose pranešimuose, „Kaspersky Lab“ programinė įranga neturi jokių slaptų funkcijų kaip kad slapti įėjimai, nes tai būtų neteisėta ir neetiška“.
G. Weimannas sakė manantis, kad Rusijos vyriausybė veikiausiai pasinaudojo „Kaspersky“ šnipinėjimo tikslais, ir pati kompanija į tai buvo įtraukta ne savo noru.
J. Lewisas laikosi tokios pat nuomonės; pasak jo, „Kaspersky“ tikriausiai yra „ne savo noru" į rusų šnipinėjimo pastangas įtrauktas įrankis.
Pasak J. Lewiso, J. Kasperskis „norėtų, kad jo privati kompanija turėtų būstinę Londone, tačiau Rusijos vyriausybė jam to neleidžia“.