Iš pradžių buvo pranešama, kad lėktuvu skrido 32 žmonės – 26 keleiviai ir šeši ekipažo nariai. Vėliau žinyba patikslino, kad keleivių buvo daugiau – 33. Taigi per katastrofą žuvo 39 žmonės – visi jie kariškiai. Apie jų asmenybes kol kas nepranešama.

Rusijos Gynybos ministerija patvirtino, kad Sirijoje sudužusiame lėktuve „A-26“ buvo generolas majoras. Apie tai praneša „RIA Novosti“. Karinė žinyba patikslino, kad tarp žuvusių – 27 karininkai, taip pat puskarininkiai ir samdomi kariai. Civilių asmenų lėktuve nebuvo. Skridusių kariškių pavardės neatskleidžiamos.

Kovo 6 d. „t.me/wargonzo/693“ pranešė, kad sudužusiame „An-26“ buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Vladimiras Jeremejevas. Ši informacija kol kas nebuvo oficialiai patvirtinta.

Gynybos ministerijos duomenimis, lėktuvas atsitrenkė į žemę, kai iki nusileidimo juostos buvo likę apie 500 metrų. „Remiantis gauta informacija iš įvykio vietos, ugnies poveikio „A-26“ lėktuvui nebuvo“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Bus sudaryta speciali komisija tiksliai nustatyti avarijos priežastis.

Tyrimą dėl įvykusios katastrofos pradėjo ir Vyriausioji karinė prokuratūra. Žinybos spaudos tarnyba informavo, kad prireikus prokuratūra imsis atitinkamų priemonių, rašo „RIA Novosti“. Bus tikrinama, ar nenusižengta skrydžių saugumo taisyklėms.

Liudininkai pranešė, kad kovo 6 d. Latakijos provincijoje pūtė labai stiprus vėjas. Jų teigimu, prieš pradėdamas leistis lėktuvas neįprastai elgėsi – leidosi praktiškai šonu, o pilotas nuvairavo krentantį lėktuvą toliau gyvenamosios vietos. „RIA Novosti“ šaltinis pabrėžė, kad oro sąlygos aviabazės zonoje buvo geros, „šiandien ten nėra ciklonų“.

Kaip informavo RBK šaltinis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kovo 6 d. buvo Sirijoje. Katastrofos metu jis buvo karinėje bazėje. Nepranešama, kokiu tikslu V. Gerasimovas atvyko į Siriją. Kol kas nėra oficialaus šios informacijos patvirtinimo.

Kanalo „Теlegram kanal Directorate 4“ duomenimis, pirmomis valandomis po lėktuvo katastrofos Chmeimimo apylinkėse nebuvo mobiliojo ryšio ir interneto. Tuo metu internete nebuvo nei įvykio vietos nuotraukų, nei filmuotos medžiagos – interneto ryšys buvo blokuojamas. Tai nėra neįprasta, ypač esamomis sąlygomis, tačiau dėl to internete platinamos melagingos nuotraukos.

Kaip rašo kanalo autoriai, sudužęs lėktuvas buvo statytas 1980 m., jo borto numeris buvo „RF-36162“ („26 krasnyj“ (raudonas)), šiuo lėktuvu į spaudos turus buvo skraidinami ir žurnalistai. Kitais duomenimis, lėktuvo borto numeris galėjo būti „RF-92955“ – „52 krasnyj“ (raudonas)).

Rusija nuo metų pradžios Sirijos teritorijoje neteko jau antro lėktuvo. Vasario 3 d. Idlibo provincijoje buvo numuštas „Su-25“. Pilotui pavyko katapultuotis, bet jis nusileido kovotojų kontroliuojamoje teritorijoje. Jis iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovėsi su jais, šaudė iš turimo pistoleto, o paskui susisprogdino.

Nuo operacijos Sirijoje pradžios 2015 m. rugsėjo 30 d. Rusija neteko devynių lėktuvų – dviejų transporto ir trijų smogiamųjų sraigtasparnių, dviejų bombonešių „Su-24M“, smogiamojo lėktuvo „Su-25“ ir transporto lėktuvo „An-26“, informuoja TASS. Daugiausia aukų buvo per sraigtasparnio katastrofą Idlibo provincijoje 2016 m. rugpjūčio 1 d. Sraigtasparnį numušė, grįžtantį į Chmeimimo bazę. Žuvo penki sraigtasparniu skridę žmonės.

Didžiausia rusų karinės aviacijos katastrofa išlieka Rusijos Gynybos ministerijos lėktuvo „Tu-154“ katastrofa. Šis lėktuvas skrido į Siriją 2016 m. gruodžio 25 d. lėktuvas priklausė ministerijos aviaparkui, bet nebuvo Oro ir kosminės erdvės gynybos pajėgų dalis. Jis išskrido iš Sočio oro uosto, į kurį buvo nusileidęs pasipildyti degalų, ir greitai sudužo virš Juodosios jūros. Lėktuvu skridę 92 žmonės visi žuvo.

Kompanijos „Antonov“ kurtas karinis transporto lėktuvo modelis buvo masiškai gaminamas nuo 1969 iki 1986 m. Kaip „RIA Novosti“ pasakojo ekspertai, „An-26“, kaip ir kiti lėktuvai, yra patikimas, jį „galima naudoti 30 metų ir net vėliau“.

„An-26“ lėktuvų turi Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių ginkluotosios pajėgos, šis modelis eksploatuojamas ir kitose šalyse. Šiame lėktuve be šešių ekipažo narių telpa ir iki 38 asmeninės sudėties narių, arba 30 desantininkų, arba 24 sužeistieji neštuvuose. Lėktuvas pajėgus pakelti 5 500 kg svorio, maksimalus lėktuvo greitis – 500 km per valandą.

Jis skirtas gabenti krovinius mažo ir vidutinio nuotolio atstumais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (180)