Tokių įspėjimų pasigirsta iš Rusijos valstybės priešais tapusių asmenų, gyvenančių ES ir nerimaujančių dėl galimai jiems kylančio pavojaus, susijusio su jų vykdomais darbais.
Kaip teigia Berlyne gyvenantis į Rusijos šnipų veiklą besigilinantis mokslininkas Dmitrijus Chmelnickis, visi kovos menų klubai, kuriuose mokoma agresyvaus kovos stiliaus, vadinamo „sistema“, turi tiesioginių arba netiesioginių sąsajų su Rusijos vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU) ar Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vidaus žvalgybos pajėgomis.
Jo teigimu, GRU šiuos klubus naudoja agentams Vakaruose užverbuoti lygiai taip pat, kaip Šaltojo karo metais buvo naudojamos bazės tuometinėje Rytų Vokietijoje.
Atlikęs tyrimą mokslininkas suskaičiavo 63 „sistemos“ klubus Vokietijoje ir dar keliolika kitose ES šalyse narėse, Vakarų Balkanų regione ir Šiaurės Amerikoje.
Dauguma šių klubų viešai giriasi turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis pajėgomis ir naudoja GRU ir FST ženklus. „Tikiuosi, kad tai Vokietijos valdžiai gerai žinoma“, - vylėsi D. Chmelnickis.
63 m. akademikas iš Rusijos į Vakarų Vokietiją pabėgo 1987 m., kai atsidūrė teisme dėl tyrimų, susijusių su KGB. Jis savo tyrimą apie „sistemos“ klubus atliko naudodamas atvirus internetinius šaltinius.
Dar jis bendradarbiavo su Viktoru Suvorovu – buvusiu GRU pareigūnu, išsiųstu į Šveicarijos Ženevos miestą, iš kurio pabėgo į Jungtinę Karalystę (JK).
D. Chmelnickis teigia, kad, remiantis paskaičiavimais, pagal kuriuos vieną mokymų grupę sudaro 3-5 agentai, 63 klubai Vokietijoje reiškia, kad GRU penktosios kolonos užverbuotų narių čia yra iki 315.
Remiantis GRU doktrina, šie agentai gali būti panaudoti taikiniams, pavyzdžiui, karinėms bazėms ar civiliniams oro uostams atakuoti, jei kiltų karas su NATO. Tiesa, jiems galėtų būti įsakyta skleisti bendrąjį terorą priešo pašonėje ar formuoti įtarimų, nesaugumo ir baimės kupiną atmosferą tarp priešo šalies gyventojų taikos metu. „Jie rengia kovinius „miegančius agentų“ dalinius, - įžvalgomis dalinosi D. Chmelnickis.
Kalbėdamas apie šių metų rugsėjo mėn. vyksiančius rinkimus Vokietijoje jis teigė, kad Rusijos agentai galimai mėgins inicijuoti rasistinio smurto proveržį prieš rinkimus.
„Jie gali būti panaudoti situacijai destabilizuoti, pavyzdžiui, kurstant smurtą antivyriausybinių demonstracijų metu ar mėginant Molotovo kokteilius į mečetes ir migrantų prieglobsčius“, – galimus ateities scenarijus vardijo jis.
Akademiko teigimu, „Systema Wolf“ mokykla sulaukė itin daug dėmesio, nes Europoje vystėsi itin sparčiai. Vos per kelerius metus šios mokyklos skyriai duris atvėrė Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Serbijoje ir Šveicarijoje, o Vokietijoje įkurtas „Night Wolves“ rusų baikerių klubas, kurio lyderis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulis.
Anot D. Chmelnickio, „Systema RMA“ mokykla taip pat ganėtinai įdomi, nes nutaikyta į verbavimą asmenų iš Vokietijos saugumo tarnybų. Tyrėjas linkęs akcentuoti, kad penki šio Bonoje įsteigto kubo „auklėtiniai“ anksčiau dirbo Vokietijos policijos specialiosiose pajėgose.
D. Chmelnickis teigia ryžęsis prabilti garsiai, nes jaučiasi nesaugus, o viešumą jis vertina kaip galimybę apsisaugoti. „Kol kas dar nesulaukiau jokių aiškių grasinimų, bet žinau, su kuo turiu reikalų. GRU šiandieną apjungtoje Vokietijoje jaučiasi kaip namuose, taip pat, kaip jautėsi buvusioje TSRS“, – patikino jis.
Ankstesniame praėjusiais metais publikuoto vokiečių žurnalisto Boriso Reitschusterio tyrime taip pat tvirtinama, kad GRU Vokietijoje užverbavo nuo 250 iki 300 agentų, o užsienio tarnybos stebėjosi Vokietijos valdžia, nesiėmusia jokių priemonių tai sustabdyti.
Ankstesnėje vokiečių žurnalo „Focus“ publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad 30 Vokietijos miestų veikia su GRU siejami „sistemos“ klubai, kurios Vokietijos vidaus žvalgybos taryba (BfV) vertina kaip pavojų saugumui.
Vokietijos transliuotojo ZDF neseniai parodytame dokumentiniame filme taip pat keliamas neraminantis čečėnų agentų klausimas. Cituotas aukšto rango FST pareigūnas, tarnybą palikęs 2008 m. Jis pasakojo, kad FST kovos menų klubus Čečėnijoje naudojo užverbuoti vyrams, kurie vėliau pabėgėlių pavidalu siųsti į Vokietiją.
Anot anonimiškumo pagrindu kalbėti sutikusio buvusio FST pareigūno, „miegantiems agentams“ iš Čečėnijos ateityje gali būti duodami bet kokie nurodymai.
Susisiekus su didžiausios tokio pobūdžio mokykla „Systema Ryabko“ gautas itin lakoniškas komentaras dėl D. Chmelnickio pareiškimų. „Pareiškimai, kuriuos gavote, – pagiežingos vaizduotės vaisius ir yra visiškai klaidingi“, – rašoma iš Kanados biuro gautame elektroniniame laiške, kurio nepasirašė joks konkretus asmuo.
Rinkimai Vokietijoje
Artėjant po keturių mėnesių Vokietijoje vyksiantiems rinkimams, GRU jau dabar sulaukia kaltinimų dėl mėginimų kištis į rinkimų baigtį rengiant programišių atakas, nutaikytas į Vokietijos parlamento narius.
„Vertiname tai kaip kampaniją, vykdomą iš Rusijos, - BfV vadovas Hansas Georgas Massenas teigė gegužės 5 d. Vokietijos Potsdamo mieste vykusioje konferencijoje. – Sprendimas dėl to, ar jie nutekins medžiagą, ar ne, yra politinis ir priimamas Kremliuje“.
Vokietijos žvalgybos ir policijos tarnybos žurnalistams atsisakė atskleisti, ar Rusijos žvalgybos tarnybos be kibernetinio pavojaus kelia dar ir fizinę grėsmę. „Neatskleidžiame saugumo koncepcijų“, - patikino Berlyno policijos atstovas.
Vokiečių ekspertas, besigilinantis į su Rusija susijusias temas, Stefanas Meisteris, mano, kad Rusijos žvalgyba nusitaikė į Vokietiją vykdydama didesnio masto prieš ES nukreiptą kampaniją.
Vis tik jis teigė abejojantis, kad Kremlius nuspręstų neapsiriboti propaganda ir kibernetinėmis operacijomis. S. Meisteris iš Berlyne įsikūrusio tyrimų centro „The German Council on Foreign Relations“ žurnalistams teigė, kad Rusijos generolų štabas ir žvalgybos tarnybos pirmą kartą aptarė galimas pasipriešinimo Vakarų įtakai priemones po 2011 ir 2012 m. Rusijoje vykusių prieš Rusijos prezidentą V. Putiną nukreiptų protestų.
Jo teigimu, V. Putinas kaip buvęs FST vadovas jaučiasi puolamas Vakarų, kuriuos savo ruožtu linkęs kaltinti dėl demonstracijų organizavimo.
„Kremliuje aptarti galimi atsakomieji veiksmai, galimybės daryti įtaką visuomenei, manipuliavimo viešaisiais debatais priemonės ir progos panaudoti ES silpnąsias vietas Europos šalims destabilizuoti“, – sakė S. Meisteris.
Jo manymu, Vokietija tapo taikiniu, nes rėmė ES sankcijų taikymą Rusijai ir yra neįtikėtinai svarbi ES ekonominiam ir politiniam stabilumui užtikrinti. ZDF dokumentinio filmo dalimi tapęs S. Meisteris pridūrė, kad Vokietijoje tarp ekspertų sklinda spekuliacijų, kad V. Putinas arba Čečėnijai vadovaujantis Ramzanas Kadyrovas gali panaudoti čečėnų agentus įtakai musulmonų bendruomenėse Europoje daryti ir remti juos organizuojant teroristiniu išpuolius.
Vis tik jis buvo linkęs pripažinti, kad Rusijos saugumo pajėgos veikia kitaip: jos nori nusilpninti sistemą, parodyti jos silpnąsias vietas, bet nesiekia organizuoti panašaus pobūdžio perversmų.
S. Meisteris įsitikinęs, kad vertinant Rusijos pajėgumus dominuoja panika ir pervertinimas.
Deja, kitas ekspertas nebuvo likęs su tokia nuomone sutikti. 1995-2000 m. Estijos saugumo tarnybai vadovavęs ir rusų šnipus gaudęs Eerikas Krossas įsitikinęs, kad praėjusiais metais Berlyne vykę antivyriausybiniai mitingai jau tada pasižymėjo Rusijos žvalgybos specialiųjų operacijų braižu ir buvo skirti daryti įtaką Vokietijos politiniam gyvenimui.
Berlyne įsikūrusi ir veiklą vykdanti Vokietijos rusų tarptautinė konvencija, neigianti palaikomus ryšius su Kremliumi, praėjusių metų sausio 23 d. į gatves šalia Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuro paragino išeiti 700 vyrų ir moterų.
Antimusulmoniškų ir neonacistinių pažiūrų ekstremistai socialiniame tinkle „Facebook“ raginti prie jų prisidėti. Mitingas sutapo su Kremliaus remta propagandos kampanija dėl melagingų pranešimų apie migrantų neva seksualiai išnaudotą rusų mergaitę.
Sistemingi ir agresyvūs
Be Vokietijos, D. Chmelnickio tyrimas parodė, kad su GRU ir FST susiję kovos menų klubai išplito ir kitur Europoje.
Jis sako, kad buvo devynios „sistemai“ tipiškos mokyklos, kurių įkūrėjai „visi buvo GRU ar KGB-FST pareigūnai“, ir kurių „intensyvi“ plėtra užsienyje per pastaruosius 10 metų neturėjo „aiškaus natūralaus paaiškinimo“.
Šis fenomenas atrodė kaip „gerai apgalvota, plačios apimties slaptųjų tarnybų operacija su didžiule valdžios finansine parama“, - sako jis.
„Systema Ryabko“ mokykla turėjo savo skyrius Austrijoje, Belgijoje ir Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat ir Vokietijoje.
„Systema Siberian Cossack“ mokykla turėjo mokinių Austrijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Kita „sistemos“ mokykla, susijusi su Vadimu Starovu, kurį D. Chmelnickis apibūdino kaip „GRU pareigūną, atsistatydinusį tik formaliai“, turėjo skyrius Kipre, Graikijoje ir Italijoje, ir buvo „triukšmingiausia“ naudojant GRU emblemas ir šūkius.
E. Krossas sako, kad ES vadovai turėtų kreipti didesnį dėmesį į fizines grėsmes, kurias kelia Rusijos žvalgyba.
Jis pastebėjo, kad GRU pareigūnai neseniai organizavo kovinį rengimą neonacių grupei iš Vengrijos – Vengrijos Nacionalinio Fronto, ir panašioms grupėms Slovakijoje – Slovakų šauktiniams bei Slovakų Atgimimo judėjimui.
Jis taip pat užsiminė, kad GRU pernai bandė suorganizuoti smurtinį, prieš NATO nukreiptą sukilimą Juodkalnijoje.
Žiūrint į galimai GRU surengtas kibernetines atakas per Prancūzijos ir Vokietijos rinkimus, jis teigia, kad specialiosios operacijos savo prigimtimi buvo „agresyvesnės“ ir „pavojingesnės“.
„Kibernetinė ataka gali padaryti daug žalos, bet ši (specialioji operacija) reikalauja siųsti operatyvinę komandą į šalį, į kurią yra nusitaikyta“, - sako jis.
„Rusijos pastaruoju metu naudotos specialiosios operacijos Europoje, atrodo, yra daugiau nei tiesiog eilinių incidentų sąrašas. Yra sisteminis jų augimas, ir tai vyksta ne tik Balkanuose, bet ir visoje Europoje“, - pridūrė E. Krossas.
Britų ekspertas Rusijos klausimais, Markas Galeottis, sakė „Euobserver“, kad Rusijos žvalgyba operacijas Europoje kartais perduodavo Rusijos organizuoto nusikalstamumo grupuotėms, kad nuo savęs nusikratytų atsakomybės ir kaltės.
„Yra įrodymų, kad kai kurios Rusijoje įsikūrusios organizuoto nusikalstamumo grupuotės kartais yra samdomos Rusijos žvalgybos, kad įvykdytų tam tikrus nusikaltimus“, - sako jis.
M. Galeottis, dirbantis Tarptautinių santykių institute Prahoje, savo raporte, išleistame balandį, priduria, kad Rusijos nusikaltėliai Vokietijoje dažnai Rusijos šnipams atlikdavo „kasdienes“ užduotis, tokias kaip „paprastas šnipinėjimas“ ar „medžiagų ir informacijos“ perdavimas.
Jis sako, kad GRU ir FST išnaudojo Rusijos mafiją, kad „padidintų aktyviems politiniams veiksmams skiriamą operacijų finansavimą (kyšiams) Europoje, kurios neturėjo Rusijos „antspaudo“.
Nurodydamas į GRU kovos menų treniruotes Vengrijoje ir galimai GRU surengtą sukilimą Juodkalnijoje, jis sako, kad mafija galėjo taip pat padėti Kremliaus penktajai kolonai Europoje surengti rimtesnes atakas, jeigu būtų prasidėję karo veiksmai.
Rusijos mafijos „galimybės... gabenti kontrabandinius ginklus ir karinę įrangą“ į ES labai „pasitarnautų Kremliui“, - sako Galeotti.
V. Putino sąrašas
D. Chmelnickis nebuvo vienintelis V. Putino priešas, gyvenantis Europoje, nesijaučiantis apsaugotas ES ar NATO sienų.
Egmontas Kochas, kuris sukūrė ZDF dokumentiką apie čečėnų agentus, sakė EUobserver, kad buvęs FST pareigūnas, su kuriuo jis kalbėjo, norėjo likti anonimu, nes bijojo persekiojimo.
Tarp galimai Kremliaus neseniai įvykdytų nužudymų Vakarų teritorijoje yra Aleksandro Litvinenkos, FST direktoriaus, nunuodijimas Jungtinėje Karalystėje 2006 metais ir Aleksandro Peripilično, anti-FST šaltinio, staigi mirtis Jugtinėje Karalystėje 2012 metais.
Staigios dviejų su Rusijos klausimais dirbančių parlamentarų – Philipo Missfelderio ir Andreaso Schockenhoffo – mirtys Vokietijoje 2015 metais taip pat paskatino sąmokslo teorijas.
S. Meisteris sakė EUobserver, kad jis pažinojo P. Missfelderį ir kad parlamentaras buvo silpnos sveikatos, bet kai kurie jo kolegos jautė, kad dvejos mirtys „negali būti įprastos“.
Michailas Chodorkovskis, buvęs Rusijos naftos kompanijos vadovas, kuris užkliuvo Putinui, buvo pasodintas į kalėjimą, o po išėjimo išskrido į Jungtinę Karalystę, taip pat sako, kad ES šalys turėtų kreipti daugiau dėmesio fizinėms grėsmėms, kurias kelia rusų žvalgyba.
Jis pritarė M. Galeočiui, kad jeigu Rusijos režimas norėtų jį nužudyti, ši užduotis greičiausiai būtų patikėta čečėnų nusikaltėliams Austrijoje.
M. Chodorkovskis taip pat sakė, kad Rusijos šnipų tarnybos turėjo Europoje sąrašus žmonių, „kurių mirtis būtų malonus dalykas Putinui ir jo aplinkai“.
„Sąrašas nėra trumpas. Tai nėra šimtai žmonių, bet net jeigu nužudytum bent 10 žmonių, tai priverstų kitus gerai pagalvoti“, - sako jis.
„Vakarai nustojo galvoti apie specialiąsias Rusijos operacijas maždaug prieš 30 metų, tačiau jie turi suvokti grėsmes ir į šią grėsmę šiandien žvelgti kitaip“, - sakė jis.
