Ir padarė tai gana netikėtu itin teatrališku stiliumi.
Rusijos prezidento benefisą buvo galima išvysti neseniai vykusiame neformaliame Nepriklausomų valstybių sandraugos viršūnių susitikime.
Apie tai, kas ir kaip ten vyko, savo straipsnyje spalvingai aprašė „Kommersant“ žurnalistas Andrejus Kolesnikovas.
„Gali būti, kad Vladimiras Putinas suprato, kad, jeigu nedelsdamas neįsikiš į šią istoriją, gali įvykti negrįžtamų daugybės žmonių sąmonės pasikeitimų... Vienoje barikadų pusėje atsidūrė Europos Parlamentas, o kitoje buvo tuščia. Taigi, prezidentas Putinas nusprendė situaciją pataisyti“, – rašo žurnalistas.
Anot korespondento, V. Putinas viršūnių susitikime ėmėsi savotiško dėstytojo „ar netgi pradinių klasių moksleivių, kuriais šioje naujoje ir ne itin patogioje situacijoje pavertė Nepriklausomų valstybių sandraugos lyderius, istorijos mokytoju“.
„Kolegos jo klausėsi labai skirtingai. Įdėmiausiai, iš nuostabos netgi pravėręs burną, jo žodžius gėrė Nursultanas Nazarbajevas. O Nikolą Pašinianą kankino akivaizdus nuobodulys“, – akcentuoja žurnalistas.
Įdomu tai, kad, sprendžiant iš nuotraukų, Aleksandras Lukašenka iš tikrųjų labai stropiai užsirašinėjo „istorinius faktus“, vardytus Rusijos prezidento – visai kaip pradinių klasių moksleivis.
Ką tokio ypatingo papasakojo V. Putinas?
Anot specialiojo „Kommersant“ korespondento, V. Putinas, kurį kaip reikiant užgavo europiečių žodžiai, nepasibodėjo archyvuose atkapstyti daugiau nei dešimt dokumentų, esą, įrodančių, kad Sovietų Sąjungos ir fašistų susitarimas – viso labo gėlytės, palyginus su tuo, ką išdarinėjo kitos senojo žemyno valstybės.
Komentuodamas Molotovo ir Ribentropo paktą, V. Putinas pareiškė: „Ką, nejaugi tai buvo vienintelis dokumentas, pasirašytas vienos Europos šalies (tuomet Sovietų Sąjungos) su fašistine Vokietija?
Pasirodo, visai ne taip. Tuojaus jums juos įvardysiu. Taigi, jėgos nepanaudojimo deklaracija, pasirašyta Vokietijos ir Lenkijos. Tai, sprendžiant pagal viską, vadinamasis Pilsudskio ir Hitlerio paktas. Pasirašytas 1934 metais. Kaip suprantu, tai nepuolimo sutartis. Tada anglų ir vokiečių jūrinis susitarimas, pasirašytas 1935 metais. Jungtinė Karalystė suteikė A. Hitleriui galimybę turėti savą karinį laivyną, nors jam tai buvo draudžiama, arba leista tik minimaliai dėl Pirmojo pasaulinio karo baigties...“.
Kaip dėstė Rusijos prezidentas, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimas buvo paskutinis iš visų, pasirašytų kitų Europos valstybių, vienaip ar kitaip suinteresuotų taikos senajame žemyne išsaugojimu.
„Vladimiras Putinas labai ryžtingai tiek save, tiek savo kolegas tiesiog užvertė istoriniais faktais ir detalėmis, visa tai atrodė gana įspūdingai. Jūs Vladimiro Putino tokio dar nebuvote matę: su užsidegimu garsiai skaitančio archyvinius dokumentus, juos šifruojančio ir analizuojančio... Buvo tiesiog neįmanoma nuo tokio reginio atitraukti akių“, – rašo žurnalistas.
Kolegos esą klausėsi tartum ištikti savotiško šoko. Jie tokiai improvizuotai pamokai nebuvo pasirengę. Beliko tikėtis, kad jis jų apie nieką nepaklaus, nepakvies prie lentos, nes priešingu atveju būtų laukusi didžiulė gėda ir pažeminimas, teigia „Kommersant“.
Kodėl V. Putinas nusitaikė į Lenkiją?
Ypatingą dėmesį savo kalboje Rusijos prezidentas skyrė tariamai Lenkijos kaltei Antrojo pasaulinio karo kontekste.
„Ir ką gi darė Lenkijos valdžia, kai Vokietija pradėjo pretenduoti į dalį Čekoslovakijos teritorijos? Jie taip pat išsakė savo pretenzijų, kaip ir ta pati Vokietija, dėl savo grobio dalies dalinantis Čekoslovakijos teritoriją, ir pareikalavo, kad jiems būtų perduoda konkreti žemių dalis. Be to, jie buvo pasirengę, esant reikalui, panaudoti ir jėgą! Suformavo specializuotą karinę grupę, pavadino „Silezia“, o į jos sudėtį pateko net trys pėstininkų divizijos, kavalerijos brigada ir kiti daliniai!“, – „faktais“ žarstėsi Rusijos Federacijos prezidentas.
Netrukus V. Putinas pridūrė, kad Lenkija sau prisiėmė kurstytojo vaidmenį: „įtraukė Vengriją į Čekoslovakijos reikalus, o tai reiškia, kad sąmoningai siekė į tarptautinės teisės pažeidinėjimą įklampinti ir kitas valstybes“.
„Sovietų Sąjunga, likusi viena pati, buvo priversta susitaikyti su realybe, kurią savo rankomis sukūrė Vakarų valstybės“, – iš peties rėžė V. Putinas.
„Kažką tokio dabar jis pats daro su Lenkija, o kai baigs, jai teks būtinai reaguoti: pavyzdžiui, nutraukti diplomatinius santykius su Rusija. Arba bent jau ambasadorių atšaukti. Ir susidarė toks įspūdis, kad Vladimiras Putinas pats tam pasirengęs, o galbūt netgi laukia nesulaukia, tikisi, ir, jeigu Lenkija pati to nepadarys, padarys jis pats“, – galimą reakciją į šį epizodą komentavo straipsnio autorius.
Labai įdomu tai, kaip atsargiai V. Putinas pasisakė apie Josifo Stalino vaidmenį šioje istorijoje: jis, esą, labai svarbu suprasti, niekuo dėtas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos reakcijos ilgai laukti nereikėjo: oficialioji Varšuva išplatino pareiškimą, kad Rusijos valdžia remiasi Stalino totalitarizmo laikų propagandine medžiaga.
Lenkijos pusė pažymi, kad kitas valstybes pulti jos teritoriją paskatino ne kas kitas, o Molotovo ir Ribentropo paktas, kurį 1939 metais slapčia pasirašė Vokietija ir būtent Sovietų Sąjunga, ir slaptas dokumento protokolas, padalinęs Rytų Europą į vokiečių ir sovietų įtakos sferas.
Ministerija, remdamasi istorikų vertinimais, akcentuoja, kad iš viso sovietinių represijų, trukusių nuo 1939 iki 1944 metų, aukų skaičius siekia 566 tūkst. žmonių.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento V. Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi pakurstant Antrąjį pasaulinį karą, ir teigė, kad šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl V. Putino pareiškimų ir primintų, jog Antrasis pasaulinis karas, per kurį Lenkija neteko apie 6 mln. savo piliečių, prasidėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos aljanso.
„Prezidentas Putinas ne kartą melavo apie Lenkiją, ir jis visuomet taip elgdavosi visiškai sąmoningai, – sakoma M. Morawieckio pranešime. - Paprastai taip nutinka, kai Rusijos valdžia jaučia tarptautinį spaudimą, susijusį su jos veiksmais... Pastarosiomis savaitėmis Rusija patyrė keletą reikšmingų pralaimėjimų.“
Kaip šių nesėkmių pavyzdžius M. Morawieckis paminėjo Europos Sąjungos sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat dėl masinio dopingo vartojimo paskelbtą draudimą Rusijos sportininkams ketverius metus rungtynėse atstovauti savo šaliai ir Rusijos „nesėkmę mėginant visiškai perimti Baltarusijos kontrolę“.
„Mano nuomone, prezidento Putino žodžiai yra mėginimas pridengti šias problemas. Rusijos vadovas puikiai suvokia, kad jo kaltinimai neturi nieko bendras su tikrove ir kad Lenkijoje nėra paminklų Hitleriui arba Stalinui“, – rašo M. Morawieckis.
„Tokių paminklų mūsų krašte buvo tik tuomet, kai juos statydavo agresoriai ir nusikaltėliai – Hitlerio Trečiasis reichas ir sovietinė Rusija“, – pabrėžė premjeras.
Prieš pat Vokietijos įsiveržimą į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1-ąją Berlynas ir Maskva susitarė pasidalyti teritorijas Rytų Europoje liūdnai pagarsėjusio Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto slaptaisiais protokolais.
1939 metų rugsėjo 17-ąją Sovietų Sąjunga pasiuntė savo pajėgas į tuometes Lenkijos rytines teritorijas ir jas okupavo. Sovietų kariai netgi surengė bendrą paradą su vokiečių pajėgomis Bresto mieste.
Vis dėlto šis aljansas gyvavo neilgai: 1941 metų birželio 22-ąją A. Hitleris netikėtai pradėjo puolimą prieš Sovietų Sąjunga.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.
Gruodžio 19-ąją kalbėdamas apie Europos Parlamento rugsėjį priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį ir pabrėžiančią, kad Josifo Stalino režimo nusikaltimai nėra nagrinėjami lygiai taip pat nuodugniai kaip nacių piktadarybės, V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“.
Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys. V. Putinas kalbėjo, kad Lenkija „pati dalyvavo Čekoslovakijos padalijime“, perėmusi nedidelę dalį jos teritorijos.
V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 metais sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.
Be to, Kremliaus vadovas kaltino prieškario Lenkiją antisemitizmu ir tvirtino, kad šios šalies ambasadorius Berlyne žadėjo pastatyti Varšuvoje Adolfo Hitlerio statulą už jo pažadą išsiųsti žydus į Afriką.
Šis ginčas plėtojosi tvyrant padidėjusiai dvišalei įtampai tarp Varšuvos ir Maskvos, Lenkijai reiškiant nuogąstavimus dėl Rusijos „karinio avantiūrizmo“ ir „imperialistinių užmojų“.