Rusijos prezidentas V. Putinas to dar nežino, tačiau V. Zelenskis jį apžaidė, žurnale „The New Times“ teigia žurnalistas, Carnegie Maskvos centro analitikas Andrejus Kolesnikovas. Rusijos prezidentas V. Putinas apsikeitimo belaisviais dieną praleido kartu su savo svita, kurioje buvo ir Maskvos meras Sergejus Sobianikas, dalyvaudamas Kazachstano paviljono atidaryme Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje. Po to Rusijos prezidentas išvyko stebėti Viner-Usmanovos mokyklos gimnasčių pasirodymo.
„Toks jo pasirinkimas, tenka pripažinti, su svarbiu Rusijos ir Ukrainos belaisvių apsikeitimo procesu turėjo tiek pat bendro, kiek kad turėjo Rusijos prezidento apsilankymas Mongolijoje, Rusijai minint penkioliktąsias Beslano tragedijos metines, kurias, esą, prezidentas ėmė ir pamiršo“, – rašo žurnalistas, pažymėdamas, kad „tie, kuriuos sutiko iškeisti V. Putinas, Rusijos valstybei – ne gyvi žmonės, o paprasčiausia valiuta, natūrinių mainų mėsa“.
Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui į Borispolio oro uostą atvykę asmenys buvo gyvi žmonės, tokie patys piliečiai. Būtent juos, o ne chimerą, dėl kurios prasideda ir tęsiasi kruvini konfliktai – „valstybinius interesus“, pasirinko Ukrainos prezidentas.
„Gyvas sutvėrimas, žmogus, bandęs sulaikyti ašaras, kai Olegas Sencovas apsikabino dukrą. Iš tų ašarų nedaręs viešųjų ryšių akcijos. Žmogus, o ne kaukė, kitoms kaukėms pasakojanti, kaip pagerėjo ir praturtėjo Maskva kartu su savo merija ir miesto Dūma. Nes argi galima apsiverkti pamačius apsikabinusius Kiseliovą ir Višinskį?“ – samprotauja A. Kolesnikovas.
„V. Putinas to dar nesuprato, bet V. Zelenskis, visai neturėdamas tokio tikslo, ėmė ir jį įveikė. Taip, kaip žmogiškasis veidas įveikia politinę jau nebenusiimamą kaukę. Praktiškai nėra jokių abejonių, jog jau gana greitai Ukrainos prezidentas Rusijos vadovą aplenks ir ekonomikos srityje: V. Zelenskis neturi naftos, didelių valstybinių projektų, valstybinio bendradarbiavimo, bet yra liberalūs principai. Būtent juos triumfuodamas palaidojo V. Putinas, tik per jį Rusijos ekonomika, kaip kad anekdote apie ukrainietį praporščiką sovietų kariuomenėje, pasmerkta „skristi labai žemai“.
Putino „viena tauta“ jau gana seniai nuo jo atsiribojo, gyvena savo gyvenimą, turi savo prezidentą. Ir tam prezidentui nenusispjaut, ar jo valstybės piliečiai išgyvens ar ne. O kita „vienos tautos“ dalis kol kas pasilieka su Kiseliovu ir Skabajeva ir nacionaline gvardija (...)“, – teigiama „The New Times“ straipsnyje.
„Deutsche Welle“: Kijevas sumokėjo didesnę kainą nei Maskva
Atsakyme į klausimą, „kas ką įveikė“, įmanomas ir kitas požiūrio taškas. „Deutsche Welle“ redakcijos Ukrainoje vadovas Berndas Johannas mano, kad būtent V. Putinas politiniame apsikeitimo belaisviais žaidime įveikė V. Zelenskį. Apsikeitimas buvo labai reikalingas V. Zelenskiui kaip svarbus jaunojo prezidento pasiekimas. Todėl Kijevas sumokėjo didesnę kainą nei Maskva.
Žinoma, džiugina faktas, jog pagaliau įvyko Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas belaisviais. 70 žmonių, dauguma kurių teisiamųjų suole atsidūrė be jokios kaltės, pagaliau vėl laisvi ir gali grįžti pas artimuosius. Tai tikrai labai gera žinia, kai kuriems pažadinusi viltį dėl galimybės vienaip ar kitaip sureguliuoti aklavietėje atsidūrusius Rusijos ir Ukrainos santykius, rašo „Deutsche Welle“.
Maskva ir Kijevas šiuo klausimu konfliktuoja visose srityse – karinėje, politinėje, ekonominėje ir netgi žmonių sodinimo į kalėjimus. Žmonės tapo politiniais įkaitais, kuriais, pasiekus kažkokį susitarimą, galima lyg niekur nieko apsikeisti. Laikantis principo „Quid pro quo“ arba paslauga už paslaugą, arba dantis už dantį. Ką tu man atiduosi štai už šitą? Ir kokia man iš to nauda? Būtent toks principas ir slypėjo po šiuo apsikeitimu belaisviais.
„Jeigu pabandytume pasidomėti nuostolių klausimu, svarstyklės neabejotinai svyra ne Ukrainos naudai. Taip, žmonės pagaliau laisvi. Tik Kijevas už tai sumokėjo labai didelę kainą. Itin iliustratyviai įrodo istorija su Vladimiru Cemachu. Absoliučiai netikėtai, dar prieš patį apsikeitimą belaisviais, Ukrainos teismas paleido į laisvę šį Ukrainos pilietį. O juk jis galėjo tapti svarbiu liudininku Nyderlanduose vykstančiame teismo procese dėl Rytų Ukrainoje numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo. Ne tik Nyderlandai, iš kur pakilo MH17, bet ir tarptautinė tyrėjų komanda įsitikinusi, kad lėktuvas buvo numuštas raketa „žemė-oras“, kuri į Ukrainą buvo atgabenta iš Rusijos“, – rašo B. Johannas.
V. Cemachas tuo metu kovojo separatistų pusėje ir tą dieną, sprendžiant iš turimos informacijos, buvo toje vietoje, iš kur buvo paleista raketa. Yra ekspertų, manančių, jog jis galėjo ir pats dalyvauti šioje operacijoje.
Faktas, kad šis žmogus atsidūrė Rusijoje – skandalas, mano B. Johannas.
„Ir kaip reikiant apsunkina Ukrainos ir Nyderlandų santykius, o tai reiškia, atsiranda įtampa tarp Kijevo ir visos Europos Sąjungos. Šiam perdavimui prieštaravo ir tyrėjai iš Nyderlandų. Europos Parlamento deputatai atvirame laiške Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui išreiškė savo protestą prieš šį susitarimą. Bergždžiai. Naujasis Ukrainos prezidentas dirba vadovaudamasis principu „Pirmiausia – Ukraina“, bei, žinoma, savo interesais. V. Zelenskiui, prezidento pareigas pradėjusiam eiti tik gegužės pabaigoje, apsikeitimas belaisviais – sėkmė, kuri jam buvo tiesiog būtina. Tik jo mylimai Ukrainai tai gali tapti rimta problema“, – įsitikinęs „Deutsche Welle“ redakcijos Ukrainoje vadovas.
Numušus MH17, Rusija sulaukė Europos Sąjungos sankcijų. Pastarosios – bene ryškiausias konflikto Rytų Ukrainoje, kuriame Rusija palaiko separatistus, padarinys. Europoje gali kilti natūralus klausimas: kodėl reikia solidarizuotis su Ukraina, jeigu ji pati tokio solidarumo nedemonstruoja? Kremliui tokia įvykių eiga būtų ne kas kita, o didelė sėkmė. O minėtasis liudininkas, kaip kad galima spėti, gali išvengti tarptautinio teismo.
Kyla klausimų ir dėl 24 Ukrainos jūreivių mainų. 2018 metų rudenį jų katerį perėmė Rusijos pasieniečiai, komanda buvo sulaikyta. Vėliau Tarptautinis Jungtinių Tautų jūrų teisės tribunolas pareikalavo, kad Maskva nedelsiant paleistų į laisvę jūreivius. Be jokių išankstinių sąlygų ir paslaugų. Rusija tokį tribunolo sprendimą akiplėšiškai ignoravo. O dabar tuos belaisvius keičia į saviškius, tuo pačiu nuo savęs nusimesdama atsakomybę dėl tarptautinės teisės pažeidimų.
Panaši situacija su kino režisieriumi Olegu Sencovu, kuris be kaltės Rusijoje buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme. Tokiu atveju Kremliui nebėra būtinybės teisintis, kodėl Sacharovo premijos laureatas atsidūrė už grotų vien todėl, kad išreiškė nepritarimą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.
Tokius kritinius klausimus užduoda ir pačioje Ukrainoje. Tik plačioji visuomenė, pavargusi nuo konflikto su Rusija, apsikeitimą belaisviais priima itin teigiamai. O tai labai palanku V. Zelenskiui.
„Tik tai gali būti dar didesnė pergalė Rusijai – konkrečiai V. Putinui. Pastarasis vėl išdūrė savo piliečius: tik pažiūrėkite, kaip jam rūpi rusų likimas Ukrainoje. Be to, apsikeitimą V. Putinas gali išnaudoti kaip naują bandymą Europoje paskatinti diskusijas dėl Vakarų šaliai taikomų sankcijų panaikinimo. Kremlius sumaniai pademonstravo tariamą pasirengimą ieškoti kompromiso. O iš tikrųjų šiame procese jis nedarė nieko kito – tik gynė savo interesus. To būtina nepamiršti visiems, šiuo metu puoselėjantiems viltį dėl konflikto Rytų Ukrainoje pabaigos“, – rašo B. Johannas.