Šeštadienio rytą Čekijoje ir kaimyninėje Lenkijoje po naktinių liūčių jau kilo potvyniai. Kai kuriose vietovėse nuo penktadienio iškrito nuo 50 iki 110 l lietaus į kvadratinį metrą.
Dėl gausių liūčių Čekijoje pakilo Elbės vandens lygis. Valdžia maždaug 20-čiai upių ir upelių paskelbė trečiojo lygio potvynio pavojų, praneša Čekijos naujienų agentūra CTK.
Anksti ryte buvo užlietas Mikulovicės kaimas netoli sienos su Lenkija, rodo filmuota medžiaga, paskelbta Čekijos televizijos socialinio tinklo X platformoje.
Anot naujienų agentūros CTK, po smarkios audros Čekijoje daugiau kaip 60 tūkst. namų ūkių yra likę be elektros energijos.
Labiausiai nukentėjo šiaurės vakarinis Usčio prie Labės regionas, besiribojantis su Vokietija – dėl stipraus vėjo ant elektros linijų užvirtus medžiams, čia elektros neturi daugiau kaip 20 tūkst. namų ūkių.
Audros taip pat sutrikdė geležinkelių paslaugas, kai nuvirtę medžiai užblokavo kelias geležinkelio jungtis.
Kitapus sienos, pietvakarių Lenkijoje, Opolės regione, iš krantų išsiliejus Bialos Glucholaskos upei, teko evakuoti apie 400 Glucholazų kaimo gyventojų.
Pietvakarių Lenkijoje iškrito daugiau lietaus nei per „tūkstantmečio potvynį“ 1997 metais
Pietvakarių Lenkijoje nuo penktadienio ryto iškrito daugiau lietaus nei per vadinamą tūkstantmečio potvynį 1997 metais.
Jarnoltoveke, Silezijos Opolės regione, per 24 valandas iškrito 161,5 mm lietaus, skelbia Lenkijos meteorologijos institutas (IMGW).
Tai 30 mm daugiau nei ankstesnis rekordas, kuris buvo užfiksuotas per katastrofišką 1997 metų potvynį. Įspėjimo lygis buvo viršytas 47 vandens matavimo stotyse visoje šalyje.
Jarnoltoveko meras įsakė evakuoti visus gyventojus, kurių namai yra žemiau vandens rezervuaro, galinčio netrukus išsilieti. Dviejų gretimų kaimų, esančių prie Zloty Potoko upės, gyventojams taip pat buvo nurodyta evakuotis.
Rumunijoje per potvynius žuvo mažiausiai keturi žmonės
Rumunijoje dėl liūčių, užklupusių Vidurio ir Rytų Europą, žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Aukos buvo rastos per paieškų ir gelbėjimo operaciją pietrytiniame Galacio regione. Gelbėtojai taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti užtvindyti namai viename kaime prie Dunojaus upės.
Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu šeštadienį atšaukė suplanuotus susitikimus ir išvyko į Galacį apžiūrėti potvynio paskemių.
Nuo audros nukentėjo iš viso aštuonios Rumunijos apygardos. Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, kurie apgadino automobilius ir užblokavo kelius bei eismą.
Praha pasiruošusi „blogiausiam scenarijui“, Lenkijos premjeras nori, kad šalis būtų „visiškai mobilizuota“
Artėjant audroms, kai kurie ekspertai įspėjo, kad liūtys Vidurio Europoje gali sukelti šimtmečio potvynius.
„Turime būti pasirengę blogiausiems scenarijams, – sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala. – Mūsų laukia sunkus savaitgalis“.
Čekijos valdžia pastatė metalines užtvaras arba apsaugines sienas iš smėlio maišų, užtvankose taip pat sumažino vandens lygį, kad atsirastų vietos rezervuaruose.
Pažeidžiamose vietovėse esantys gyventojai buvo įspėti ruoštis galimai evakuacijai. Valdžia institucijų prašymu atšaukė kai kuriuos savaitgalį suplanuotus viešus renginius, tarp jų ir futbolo rungtynes dviejose aukščiausiose lygose.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį išvyko į pietvakarių Lenkijos Vroclavo miestą, kuriame buvo prognozuojami potvyniai. Valdžia paragino gyventojus apsirūpinti maisto atsargomis ir pasiruošti elektros tiekimo sutrikimams – įsikrauti baterijas.
„Nėra pagrindo panikuoti, tačiau yra pagrindas būti visiškai mobilizuotiems“, – sakė D. Tuskas.
Lenkijos Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) šeštadienį pranešė, kad vanduo viršijo pavojaus lygį 41-oje hidrologijos stotyje, o įspėjamąjį – 30-yje stočių.
Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Tomaszas Siemoniakas šeštadienio rytą dalyvavo krizių valdymo komandos posėdyje Nysoje, šalies pietvakariuose, kad susipažintų su padėtimi regionuose, kurie įspėjami apie potvynių pavojų.
„Opolės ir Žemutinės Silezijos vaivadijos atsidūrė pirmoje pavojaus linijoje“, – konstatavo jis.
„Analizuojame informaciją iš Čekijos, o ji nėra gera. Mes atidžiai analizuojame situaciją kaimyninėje šalyje, susijusią su krituliais ir vandens lygiu“, – sakė ministras.
„Šie duomenys, švelniai tariant, nėra geri... IMGW informacija rodo, kad artimiausios 24-36 valandos bus ypač sunkios“, – pabrėžė T. Siemoniakas.
Pasak ministro, tarnybos reguliariai informuos žmones apie grėsmes. Jis taip pat paragino gyventojus pasitikėti tarnybomis ir laikytis potvarkių dėl evakuacijos.
Gausias liūtis Vidurio Europoje lemia klimato kaita, teigia mokslininkai
Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkų teigimu, katastrofiškos liūtys, šiuo metu užklupusios Vidurio Europą, yra būtent tos pasekmės, kurias sukelia klimato kaita.
„Dėl iškastinio kuro emisijų įšilusi atmosfera gali išlaikyti daugiau drėgmės, todėl liūtys tampa stipresnės. Meteorologijos stočių duomenys taip pat rodo, kad nuo 1950 metų Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje rugsėjo mėnesio liūtys tapo intensyvesnės“, – sakė Granthamo instituto mokslininkė Joyce Kimutai.
Mokslininkė įspėjo, kad kol pasaulis nepakeis iškastinio kuro švaresniais atsinaujinančios energijos šaltiniais, tokių potvynių tikimybė ir toliau didės.
Granthamo instituto klimatologė Friederike Otto atkreipė dėmesį į ekonomines išlaidas, kurias sukelia ekstremalūs orai.
„Akivaizdu, kad net tokios išsivysčiusios šalys kaip Vokietija nėra apsaugotos nuo klimato kaitos. Kol pasaulis degins naftą, dujas ir anglis, smarkios liūtys ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai tik dažnės, todėl mūsų planeta taps pavojingesne ir brangesne vieta gyventi“, – sakė ji.
