Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį, sausio 30 dieną, nutraukė savo darbo vizitą Vokietijoje, o vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ atstovas pranešė apie perimtą Ukrainos Generalinio štabo ataskaitą, kurioje kalbama apie dešimtis žuvusiųjų Avdijivkos rajone. Miestas ruošiasi evakuacijai.
Ekspertai aiškina situacijos paaštrėjimą šio miesto strategine reikšme ir daro prielaidą, kad konflikto eskalavimas gali būti susijęs su pasauline politika.
Avdijivka – artimiausias Doneckui miestas, kurį kontroliuoja Ukraina. Šalia miesto pramonės zonos eina kelias Avdijevka – Jasynuvata, kurį Ukrainos atstovas trišalėje kontaktinėje grupėje Jevgenijus Marčukas vadino strateginiu. Čia pat yra filtravimo stotis, vandeniu aprūpinanti Donecką ir Mariupolį.
Iki sausio vidurio mieste buvo laikomasi paliaubų, sakė Avdijivkos chemijos gamyklos direktorius Musa Magomedovas. Dabar miestas ir gamykla liko be elektros energijos. „Mes patys generuojame, bandome aprūpinti ir miestą šildymu, ir išsaugoti minimalią gamybą. Žadama, kad bus paliaubos, skurtos atstatymui, tačiau kol kas tai tik žodžiai“, – pasakojo M. Magomedovas.
Jis pridūrė, kad sunku pasakyti, kiek laiko prireiks energijos tiekimui atkurti sugrąžinus paliaubas: „Visi pažeidimai yra pilkojoje zonoje, jie dar nebuvo apžiūrėti, brigada pasiruošusi remontui, tačiau kol kas ji negali išeiti“.
Atjungus elektrą, be energijos liko Zasiadkos vardu pavadinta šachta. Po žeme įstrigo 203 kalnakasiai, pranešė RIA Novosti.
2300 iškvietimų per dieną
Avdijivkos apšaudymai prasidėjo ankstų sausio 29-osios rytą ir truko visą sausio 30 dieną. Ukrainos pusės duomenimis, separatistai apšaudė Avdijivkos pramonės zoną šautuvais ir minosvaidžiais. Analogišką pranešimą išplatino ir „Donecko liaudies respublikos“ atstovas, kuris pareiškė, kad Ukrainos kariai sekmadienį ir pirmadienį 1912 kartų apšaudė nepripažintos respublikos teritoriją.
„Bild“ žurnalistas Julianas Roepcke savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad į gyvenamuosius rajonus šaudoma iš įrenginių „Grad“, taip pat jis publikavo šaudymų vaizdo įrašą. Sprendžiant pagal įrašą prie vaizdo medžiagos, joje įamžintas Donecko rajonas ankstų sausio 31-osios rytą. Įraše užfiksuota raketų paleidimo įrenginio salvė.
Kaip matyti iš specialios ESBO stebėjimo misijos ataskaitos, sausio 29 dieną buvo užfiksuota 2300 sprogimų trikampio Avdijivka – Jasynuvata – Donecko oro uostas rajone. Sausio 30 ir 31 dienų duomenų kol kas dar nėra.
Kaip antradienį pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Aleksandras Turčinovas, per pastarąsias dvi dienas Ukrainos ginkluotosios pajėgos Avdijivkos rajone neteko septynių karių, dar 35 buvo sužeisti. „Donecko liaudies respublikos“ atstovas tvirtina, kad žuvo 78 Ukrainos kariai, dar 76 kariai patyrė sužalojimus. Kaip tvirtinama nepripažintoje respublikoje, šie duomenys pateikiami Ukrainos Generalinio štabo ataskaitoje prezidentui P. Porošenkai.
Laukiama evakuacijos
Apie 11 valandą Maskvos laiku Donecko srities karinės-civilinės administracijos pirmininkas Pavelas Žebrivskis savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad gavo bendro koordinavimo ir ugnies nutraukimo režimo kontrolės centro garantijas, kad nuo 10 iki 17 valandos galios paliaubos. Tačiau Ukrainos kariškiai tvirtina, kad miesto šaudymas tęsėsi ir toliau.
Mieste paskelbta nepaprastoji padėtis, valdžia neatmeta 12 tūkstančių Avdijivkos gyventojų evakuacijos galimybės, sakė Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba. Sausio 31-osios ryte mieste dirbo karšto maisto ir karšto vandens tiekimo punktai.
Atsinaujinus Avdijivkos puolimui darbo vizitą į Vokietiją nutraukęs P. Porošenka pareiškė, kad apie situaciją informuos Jungtines Tautas ir ESBO. Prezidentas taip pat paragino sušaukti neeilinį kontaktinės grupės susitikimą. Kitas Minsko susitarimų įgyvendinimo kontaktinės grupės susitikimas buvo planuotas vasario 1 dieną, tačiau skubos tvarka buvo paankstintas – perkeltas į sausio 31 dieną.
Situaciją Avdijivkoje pakomentavo ir Kremlius. „Kiek mums žinoma, sukilėliai susigrąžino situaciją, kuri buvo iki agresijos momento“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kas šiuo metu kontroliuoja Avdijivką.
Kodėl svarbi Avdijivka
Avdijivkos pramonės zona turi strateginę reikšmę, teigia Ukrainos politologas Vladimiras Fesenka. Pasak jo, miestas gali tapti placdarmu išėjimui į Donecką konflikto globalaus eskalavimo atveju.
Svarbų vaidmenį taip pat atlieka čia esanti chemijos gamykla: Ukrainos kariai negali leisti, kad dar vienas stambus objektas pereitų į separatistų kontrolę, įsitikinęs V. Fesenka.
Dar viena karinių veiksmų atnaujinimo po paliaubų metų pradžioje priežastimi gali būti P. Porošenkos vizitas į Vokietiją ir nepripažintų respublikų mėginimas tokiu būdu daryti spaudimą prezidentui. „Teorija didžiąja dalimi yra konspiracinė, tačiau svarstoma“, – pridūrė politologas.
Valstybės dūmos deputatas ir NVS šalių instituto vadovas Konstantinas Zatulinas įsitikinęs, kad esant tokiam priešiškumu sunku pasakyti, kuri pusė pradėjo pirma. Pasak jo, tai naudinga Ukrainai, kuri tokiu būdu nori sutrukdyti Rusijos ir JAV santykių atšilimui.
„Kažkas nusprendė pakenkti sankcijų sušvelninimui. Apie tai byloja ir demonstratyvus P. Porošenkos gestas. Kelionės nutraukimas, tokio preteksto Vokietijos spaudai suteikimas – tai galėjo būti apskaičiuoto paaštrėjimo konflikto zonoje pagrindas“, – pareiškė deputatas K. Zatulinas.
Pasisakė ir Rusija
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams irgi sakė, kad Kremlius dėl dabartinės padėties yra „itin sunerimęs“, tačiau teigė turįs „patikimos informacijos“, kad puolimą iš tikrųjų pradėjo savivaldžiaujantys Kijevą palaikančių kovotojų būriai.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris sakė, kad separatistai nuo pat ryto apšaudė 20 tūkst. gyventojų turintį miestą iš raketų salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir artilerijos pabūklų.
„Dabar nėra elektros. Neišsprendėme problemų dėl namų šildymo, o dujotakis buvo sugadintas“, – AFP sakė vietos ukrainiečių kariuomenės dalinio atstovė Olena Mokrynčiuk.
Miesto kariuomenės administratorius Fridonas Vekua AFP sakė rengiąs planą dėl Avdijivkoje dingusios elektros evakuoti gyventojus iš šio miesto, esančio į šiaurę nuo separatistų bastiono Donecko.
Atslinkus šalčiams, Ukrainoje naktimis temperatūra nukrinta iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
„Evakuacijos klausimas iki galo dar nėra išspręstas. Laikome tai paskutine išeitimi, nes vis dar išlieka tikimybė, kad šildymas bus atnaujintas“, – sakė F. Vekua.
Miesto šildymą užtikrina ten esanti kokso gamykla, kuri pastarosiomis dienomis smarkiai nukentėjo per apšaudymus.
Gamyklos direktorius Musa Magomedovas sakė, kad jei jos generatoriai būtų išjungti, būtų itin sudėtinga tęsti dujų gamybą.
Dėl to Avdijivka liktų be vietinio elektros šaltinio, o miesto ateitis būtų neužtikrinta. Pasak M. Magomedovo, gamyklos remontui trukdo tebesitęsiantys susirėmimai.
Tarptautinis pasmerkimas ir susirūpinimas
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai yra pagrindiniai veikėjai, registruojantys abiejų konflikto pusių pažeidimus. Ši organizacija taip pat yra atsakinga už Rusijos ir Ukrainos taikos derybų organizavimą.
ESBO 2015 metų vasarį taip pat padėjo pasiekti Minsko susitarimus dėl paliaubų, kuriems taip pat tarpininkavo Vokietija bei Prancūzija, o ES lyderiai laiko juos vienintele galimybe, kad regione įsivyrautų taika.
„Pastarosiomis dienomis suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse... yra aiškus paliaubų pažeidimas, kaip nurodoma Minsko susitarimuose“, – sakoma ES užsienio reikalų vadovės pranešime.
ESBO teigė, kad suintensyvėjusios kovos kelia „rimtą susirūpinimą“, o JAV ambasada socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esanti itin sunerimusi dėl „2 500 vaikų, likusių be vandens, elektros ir šildymo“.
ESBO Nuolatinės tarybos JAV misijos reikalų patikėtinė Kate Byrnes sakė, kad „smurtą Avdijivkoje inicijavo Rusija ir separatistai“.
„Raginame Rusiją sustabdyti smurtą, gerbti paliaubas, nenaudoti sunkiosios ginkluotės ir nutraukti bandymus užimti naują teritoriją, esančią už kontaktinės linijos“, – sakė ji Vienoje kreipdamasi į ESBO nuolatinę tarybą.
Nuo 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo apie 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei pusė jų – civiliai. Dėl šio konflikto Maskvos ir Vakarų santykiai tapo prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Kremlius neigia remiąs separatistus, nors pripažįsta, kad kovos veiksmų zonoje esama rusų „savanorių“ ir karių, esą išvykusių ten savo noru ne tarnybos metu.