Pirmasis – jėgos – variantas numato, kad Ukrainos kariuomenė per dvi savaites visiškai perima apsišaukėliškų respublikų kontrolę. Tačiau toks scenarijus dėl tikėtino Rusijos atsako vargu ar bus įgyvendintas, mano politikas.
Likusius du planus ministro pavaduotojas pavadino „kroatiškais“.
„Kroatijoje buvo susikūrusi Serbų Krajinos Respublika ir Rytų Slavonija. Serbų Krajina buvo išlaisvinta kariniu keliu – per Kroatijos kariuomenės operaciją. Tačiau serbų pajėgos liko kareivinėse ir nestojo į kovą su Kroatijos kariuomene“, - pasakojo J. Grymčakas, paaiškinęs, kad Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius tuo metu buvo patekęs į tokias sąlygas, jog neišdrįso duoti nurodymo telkti pajėgas ir kištis į karinį konfliktą.
„Kitą variantą, pritaikytą Rytų Slavonijai, mes šiandien laikome pagrindiniu. Tai yra taikdarių įvedimas, kuris įvyksta prieš išvedant užsienio pajėgas, samdomus rusų karius. Pagal šį planą taip pat reikia nuginkluoti kovotojus ir sukurti tarptautinę laikinąją administraciją, kuri prižiūrėtų šių teritorijų perdavimą Ukrainai“, - teigė J. Grymčakas.
2017 metų gruodį J.Grymčakas kalbėjo tik apie „vienintelį būdą, galintį sugrąžinti Krymą ir Donbasą“. Tuo metu jis teigė, kad šį tikslą padėtų pasiekti tik spaudimas ir sankcijos Rusijai.
Paskelbė naują operaciją
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė apie antiteroristinės operacijos (ATO) pabaigą ir Jungtinių pajėgų operacijos pradžią rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, kur jau ketverius metus vyksta kova su prorusiškais separatistais.
„Nuo šios dienos, 2018-ųjų balandžio 30-osios, baigiama plataus masto antiteroristinė operacija Donecko ir Luhansko sričių teritorijose. Dabar pradedame karinę operaciją vadovaujant Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad užtikrintume mūsų valstybės teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės apsaugą... ATO baigėsi, o pasipriešinimas agresijai, atkirtis rusų agresoriui baigsis tada, kai bus išlaisvintas paskutinis ukrainiečių žemės gabalėlis – tiek Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje, tiek okupuoto Krymo teritorijoje“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos vadovas.
P. Porošenka sakė, kad per ketverius metus specialiosios operacijos tikslai buvo vykdomi sudėtingomis sąlygomis. Pasak jo, ankstesnė Ukrainos valdžia buvo faktiškai sunaikinusi šalies ginkluotąsias pajėgas. „Noriu atskirai pažymėti, kad plataus masto ATO režimo užbaigimas neatima iš mūsų galimybės paskelbti ATO bet kuriuo metu, iškilus teroristinei grėsmei išlaisvintose teritorijose“, – pridūrė prezidentas.
Kas toliau?
Kas toliau Rytų Ukrainoje - toks klausimas vis dažniau skamba viešojoje erdvėje. Štai Kremliaus kritikas Andrejus Piontkovskis sakė, kad Rusija jau rodo šiokį tokį nuolaidumą, nes pradėta kalbėti apie taikdarių Donbase klausimą.
„Net pats [Kurtas] Volkeris (JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai - red.), užimantis ypač griežtą – griežtesnę nei Ukrainos vyriausybės – poziciją, sakė, kad Dubajuje [Vladislavas] Surkovas (Kremliaus patarėjas - red.) su juo kalbėjosi jau visiškai kitaip nei anksčiau. Verta prisiminti, su kokiu priešiškumu į taikdarius buvo sureaguota iš pat pradžių. Kiek vėliau [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas jau ėmė kalbėtis apie taikdarius ugnies linijos zonoje, o, jei teisingai supratau K. Volkerį, per pastaruosius susitikimus su V. Surkovu buvo aptariamas ir taikdarių atvykimas į iki pat sienos nusitęsusią „Lugandonijos“ teritoriją. Mano nuomone, įvertinimas per 12 mėnesių tapo realistiškas. Maskvą dabar domina ne dar didesnė eskalacija, o kokia nors išeitis“, – sakė politologas.
Anot jo, Ukrainos gynybos ministerijos vadovybė supranta, jog Ukrainos armijos pajėgomis „Lugandonijos“ išlaisvinti neįmanoma. Taip yra todėl, kad pasienyje sutelktos didžiulės rusų karinės pajėgos ir Rusija siųs tiek karių ir kariškių, kiek jai reikės. Rusija – 140 mln. gyventojų turinti šalis ir Ukrainos kariuomenė nesugebės susidoroti su rusų pajėgomis.
„Visi Ukrainoje supranta, kad okupuotų teritorijų susigrąžinimas labiausiai įmanomas pasitelkus politines, o ne karines priemones. Grynai karinės grėsmės toks žingsnis Rusijai tikrai nekelia“, – mano A. Piontkovskis. Politologas, be kita ko, pridūrė, kad Ukraina anksčiau ar vėliau vis tiek išlaisvins okupuotą Donbaso teritoriją.
Tiesa, pats JAV pasiuntinys Kurtas Volkeris po susitikimo su Vladislavu Surkovu sakė, kad Rusija „visiškai nieko“ nedaro, kad baigtųsi konfliktas Ukrainoje, o Vašingtonas yra labai nusivylęs tuo, kad Maskva nerodo jokios pažangos taikos susitarimui įgyvendinti. Per susitikimą Dubajuje su Kremliaus patarėju specialusis JAV pasiuntinys nurodė pasakęs savo kolegai rusui apie „labai didelio nusivylimo ir vilčių žlugimo jausmą“.
„Rusija nepadarė absoliučiai nieko, kad būtų nutrauktas konfliktas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Kremliaus remiamų sukilėlių šalies rytuose“, - sakė K. Volkeris.
DELFI primena, kad konfliktas Ukrainoje prasidėjo po 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos Kijeve, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris atsisakė pasirašyti asociacijos su ES sutartį.
Atsakydama Rusija pasiuntė savo pajėgas okupuoti Krymo ir jį vėliau aneksavo, o vėliau Ukrainos rytuose įsiplieskė ginkluotas konfliktas tarp Maskvos palaikomų separatistų ir naujosios provakarietiškos Kijevo vyriausybės pajėgų. Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.