Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pasirašė praeitą mėnesį parlamento priimtas įstatymo pataisas, numatančias, kad viešose vietose esantys komunizmą arba kitus totalitarinius režimus šlovinantys paminklai turi būti pakeisti arba nugriauti per metus nuo šio teisės akto įsigaliojimo, sakoma prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį paskelbė rezoliuciją, raginančią Europos įstatymų leidėjus „suvienyti pastangas prieš bet kokius mėginimus atgaivinti fašizmą bet kokiais jų pavidalais ir šlovinti hitlerinius budelius bei jų parankinius; tvirtai priešintis griauti arba niekinti paminklus ir memorialus kariams, išvadavusiems Europą nuo nacizmo“.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininkė Valentina Matvijenko savo ruožtu pareiškė, kad Lenkijos sprendimas priimti minėtas pataisas yra „šventvagiškas ir ciniškas, absoliučiai amoralus“, nurodė naujienų agentūra „Interfax“.
A. Dudos pasirašytos pataisos numato, kad nurodymas pašalinti totalitarizmą šlovinančius simbolius nebus taikomas paminklams, esantiems sovietų karių kapinėse ir kitose palaidojimo vietose. Rusijos politikai savo pareiškimuose, smerkiančiuose Varšuvos sprendimą, apie šią išimtį neužsimena, rašo „Rzeczpospolita“.
Rusijos naujienų agentūros trečiadienį citavo Valstybės Dūmos pirmininką Viačeslavą Volodiną, sakiusį, kad Izraelio parlamentas priėmė analogišką rezoliuciją dėl sovietinių paminklų Lenkijoje. Tačiau, kaip nurodo „Rzeczpospolita“, daug ženklų rodo, kad Knesetas šio klausimo visiškai nesvarstė.
Laikraštis pranešė gavęs informacijos, kad Kneseto pirmininkas Yuli Edelsteinas birželio pabaigoje viešėdamas Rusijoje iš tikrųjų aptarė su V. Volodinu Lenkijos parlamento priimtas pataisas, kurias šią savaitę pasirašė A. Duda.
Valstybės Dūmos vadovas įtikinėjo Y. Edelsteiną, kad Izraelis išsakytų savo poziciją šiuo klausimą, bet baigęs vizitą Maskvoje Kneseto pirmininkas išvyko į Varšuvą, kur Lenkijos parlamento lyderiai jam pabrėžė, jog tokį pareiškimą Lenkija įvertintų neigiamai, rašo „Rzeczpospolita“.
„Rusija mėgina supriešinti Lenkiją ir Izraelį, su kuriuo šiuo metu palaikome labai gerus ryšius. Maskvoje žinoma, kad tarp žydų esama tokių, kurie visiškai kitaip vertina, kas po karo dėjosi Lenkijoje“, – laikraščiui sakė Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) senatorius ir istorijos profesorius Janas Zarynas.
Pasak jo, kitaip negu lenkai, po karo neatgavę laisvės, nes jų šalį užėmė sovietų pajėgos ir buvo likviduota pogrindinė Lenkijos vyriausybė, žydai buvo išvaduoti iš nacių mirties stovyklų ir nuo 1948 metų galėjo išvykti į naujai įkurtą Izraelį.
„Šis perspektyvų skirtumas gundo Rusiją įtraukti Izraelį į rusiškąjį naratyvą“, – pastebėjo J. Zarynas.