Žinoma, derėtų neužmiršti ir kunigo, kuris iš esmės įsivėlė į peštynes su kitais dvasininkais ir kuris, prievarta išmestas iš itin svarbaus susitikimo, tiesioginiame televizijos eteryje apkaltino bažnyčios lyderį, kad šis yra „apsėstas pederastijos ir sodomijos nuodėmės“.
Ekspertų teigimu, šiuo metu Sakartvelo stačiatikių bažnyčioje gausu dramų ir politinį šalies gyvenimą siekiančių intrigų.
„Tai, kas dabar vyksta, pavadinčiau didžiausiu skandalu Sakartvelo bažnyčios istorijoje“, – „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) teigė Miunchene gyvenantis akademikas Mirianas Gamrekelašvilis.
Nedidelėje Pietų Kaukazo šalyje stačiatikių bažnyčia ilgą laiką vaidino didžiulį vaidmenį ne tik šalies visuomeniniame, bet ir politiniame gyvenime.
Po Sovietų Sąjungos griūties prasidėjęs Gruzijos bažnyčios atsinaujinimas daugiausia siejamas su ilgamečiu jos lyderiu patriarchu Ilja II. Dabar 86-erių dvasininkas vadovauti bažnyčiai pradėjo 1977-aisiais, likus beveik 15 metų iki Sovietų Sąjungos griūties. Ilja pasižymi plačia įtaka, mat daugiau nei 80 procentų iš 3,7 milijono Sakartvelo žmonių laiko save stačiatikiais.
Kelerius metus tarsi ant mažos ugnies virusi politinė intriga iš dalies susijusi su ilgamečiais kaltinimais korupcija ir didžiuliais bažnyčios sukauptais turtais, kurių įgijimui trūko skaidrumo ir priežiūros.
Ši palengva virusi intriga prieš keletą savaičių ėmė kunkuliuoti: arkivyskupas Jakobas Jakobišvilis, vienas iš aukščiausių bažnyčios dvasininkų, pateikė tikrai bombai prilygstančius viešus kaltinimus.
Spalio 26-ąją televizijos naujienų kanalui „Pirveli“ paskambinęs J. Jakobišvilis apkaltino šalies premjerą Giorgį Gachariją rengus sąmokslą, kuriuo siekta nužudyti Ilją II.
J. Jakobišvilis tvirtino, kad valdžia bandė įtraukti jį į savo sąmokslą, jog šis priverstų Ilją II atsistatydinti, tačiau vėliau nutarė, kad geriausias sprendimas bus jį nužudyti.
Jis taip pat tvirtino, kad šį planą slapta finansuoja ilgą laiką didelę įtaką Gruzijos politikai darantis milijardierius verslininkas Bidzina Ivanišvilis.
G. Gacharija šiuos kaltinimus pavadino kvailais ir teigė, kad joks tokio pobūdžio susitikimas nebuvo surengtas nei jo biure, nei kažkur kitur.
„Savo ego kontroliuoti nepajėgiantys asmenys kelia didžiulį pavojų ne tik mūsų dabarčiai, bet ir ateičiai. Tai yra absoliučiai nepriimtina, ir aš net neabejoju, kad šiandien mūsų patriarchą palaiko kiekvienas šalies pilietis“, – spalio 31-ąją savo „Facebook“ paskyroje rašė G. Gacharija.
Televizijai paskambinęs J. Jakobišvilis sakė, kad nužudymo planas buvo aptariamas 2016-metais vyriausybės pastate vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo ir jis pats. Tuo metu šalies premjeras buvo Giorgis Kvirikašvilis. Pasak J. Jakobišvilio, susitikime taip pat dalyvavo saugumo tarnybos vadovas ir G. Gacharija, kuris tuo metu vyriausybėje buvo atsakingas už verslo ir ekonomikos reikalus.
Nors kai kurie J. Jakobišvilio teiginius atmetė ir pavadino juos niekuo nepagrįstais, jis šiuos kaltinimus pakartojo ir vėliau vykusiuose interviu.
G. Kvirikašvilis kaltinimus paneigė.
J. Jakobišvilis taip pat tvirtino, kad per 2016-aisiais vykusį susitikimą vyriausybės pareigūnai nusprendė, jog Iljos II įpėdinis – arba jį pakeisiantis asmuo, jei patriarchas nebegalėtų eiti savo pareigų – būtų kitas arkivyskupas Šio Mujiris.
Pasak J. Jakobišvilio kaltinimų, Š. Mujiris buvo pasirinktas todėl, kad palaiko artimus ryšius su Rusijos stačiatikių bažnyčia ir apskritai Rusija. Šis teiginys daugeliui gruzinų, po 2008-ųjų karo jaučiančių gilų priešiškumą Maskvai, yra itin atstumiantis.
Verslininkas B. Ivanišvilis, valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ lyderis ir buvęs premjeras, kaltinimų nekomentavo.
Tačiau lapkričio 3-ąją jis susitiko su Ilja II. Po šio susitikimo patriarcho biuras išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jiedu aptarė „pastaruosius įvykius, kurie nulėmė neatsakingus kaltinimus patriarchui ir sukėlė didžiulį visuomenės nerimą“.
„Tokie neapgalvoti veiksmai yra ne tik bažnyčios puolimas – tai visos šalies puolimas“, – tvirtinama pranešime.
Cianidas bagaže
J. Jakobišvilio kaltinimai ir vėl atkreipė dėmesį į 2017-aisiais įvykusį kito kunigo suėmimą ir baudžiamąjį persekiojimą, gaubiamą miglotų aplinkybių. Šis įvykis nemenkai supurtė gruzinus.
Tuomet tarptautiniame Tbilisio oro uoste buvo suimtas vyskupas Giorgis Mamaladzė, ketinęs skristi į Berlyną. Vėliau pareigūnai teigė, kad jo bagaže buvo rasta cianido. Prokurorai taip pat teigė, kad G. Mamaladzės namuose buvo rasta neregistruotų ginklų ir amunicijos. Tuo metu Ilja II dėl neskelbtos priežasties gulėjo ligoninėje Vokietijoje.
G. Mamaladzė buvo bažnyčios turto departamento vadovas: jis prižiūrėjo šimtus bažnyčios parapijų, nekilnojamąjį ir kitą turtą.
Prokurorai iš pradžių tvirtino, kad G. Mamaladzė planavo nužudyti Ilją II. Tačiau netrukus kaltinimų pobūdis pasikeitė: pareigūnai pakeitė savo pirminį pasakojimą ir ėmė aiškinti, jog tariamo sąmokslo auka turėjo būti Iljos II asmeninė sekretorė Šorena Tetruašvili.
2017-ųjų rugsėjį Tbilisio teismas G. Mamaladzę pripažinio kaltu ir nuteisė devyneriems metams kalėjimo.
Prabėgus kelioms dienoms po G. Mamaladzės suėmimo Sakartvelo televizijos kanalas „Rustavi 2“ paviešino Iljai II skirtą laišką, kurį neva parašė G. Mamaladzė. Šiame laiške jis kaltino bažnyčios lyderius vadovaujant milžiniškam kyšininkavimo, korupcijos ir turto įgijimo nelegaliais būdais tinklui.
Laiško tikrumo nepriklausomi asmenys niekuomet nepatvirtino. Bažnyčios lyderiai kaltinimus neigė.
Pasak Gruzijos bažnyčios istoriją ir struktūrą tyrinėjančio akademiko M. Gamrekelašvilio, G. Mamaladzė buvo laikomas artimu Iljos II sąjungininku.
Kaip pranešama, vėliau G. Mamaladzė kalėjime jį aplankiusiems draugams ir artimiesiems išsipasakojo, kad iš tiesų nupirkti cianido jo prašė Iljos II sekretorė Š. Tetruašvili.
Sinodo dramos
J. Jakobišvilio mesti kaltinimai paskatino Šventąjį sinodą, bažnyčios valdančiąją tarybą, pirmą kartą per beveik metus sušaukti nepaprastąjį 47 lyderių susitikimą.
Spalio 31-ąją prasidėjusiame susitikime bažnyčios lyderiai vieningai nubalsavo už peticiją šalies prezidentei Salomei Zurabišvili: jie ragino prezidentę atsižvelgti į silpną G. Mamaladzės sveikatą ir šeimyninę padėti ir jam atleisti.
„Šiandien mes visi susirinkome čia ne tam, kad kažką nubaustume, o tam, kad vieni kitiems padėtume“, – spalio 31-ąją sakė Ilja II.
„Turėtume palengvinti naštą vieni kitiems užuot patys ja tapdami. Nors ne kartą turėjau nešti kryžių, niekada negalvojau kažko bausti. Visada galvoju tik apie tai, kaip galėčiau padėti kitiems“, – kalbėjo patriarchas.
Prezidentė S. Zurabišvili sakė apsvarstysianti prašymą suteikti dvasininkui malonę, be tik po to, kai bus užbaigtos naujos malonės suteikimo gairės.
Tačiau šis epizodas buvo mažiausia Sinodo susitikimo drama.
Bažnyčios pareigūnai nusprendė nušalinti metropolitą Petrą Caavą – su bažnyčia nesutariantį dvasininką.
P. Caava ilgą laiką bažnyčiai buvo tikras galvos skausmas. Jis nesutarė su bažnyčios vadovybe. Be daugelio kitų dalykų, nesutarimų kilo dėl jo vadovavimo oficialiam bažnyčios televizijos kanalui. Pasak M. Gamrekelašvilio, nesutarimų kilo ir dėl to, kad P. Caava nuolat kalbėjo apie korupciją bažnyčios viduje, įskaitant ir kaltinimus Iljai II dėl gausaus sukaupto turto.
P. Caava taip pat viešai parėmė ankstesnius G. Mamaladzės teiginius, kad už cianido sąmokslo slypi Iljos II sekretorė.
Kaip vėliau žurnalistams pasakojo Sinodo susitikimo dalyviai, jo metu diskutuojant apie tai, ką daryti su P. Caava, dvasininkai pradėjo vieni ant kitų rėkti. Susirinkimas vos nepavirto muštynėmis.
Vienas iš dalyvių, arkivyskupas Nikolazas Pačuašvilis, „Laisvosios Europos radijo“ Sakartvelo skyriui pasakojo, kad kai kuriems kunigams teko fiziškai saugoti Ilją II nuo kitų šventikų.
Pasak N. Pačuašvilio, P. Caavą iš susitikimo išlydėti reikėjo jėga.
Iš P. Caavos nebuvo atimta teisė atlikti kunigo apeigas, tačiau už bausmę jam liepta tarnauti vienuolyne. Jam taip pat buvo pagrasinta ekskomunikacija, jei P. Caava nesiliaus kalbėti apie bažnyčios problemas.
Po bažnyčios sprendimo jį nušalinti P. Caava nutarė tiesioginiame Gruzijos televizijos eteryje išsakyti rimtus kaltinimus.
„Šiandien Šventasis sinodas įvykdė precedento neturintį sprendimą. Aš manau, kad patriarcho ir Sinodo pirmininko sprendimas mane nušalinti buvo neteisėtas. Manau, toks sprendimas priimtas todėl, kad aš atskleidžiau Gruzijos stačiatikių bažnyčią apėmusią sodomijos ir pederastijos nuodėmę“, – kalbėjo P. Caava.
„Tautos patriarchas, Sinodo pirmininkas yra apimtas pederastijos ir sodomijos nuodėmės“, – sakė P. Caava.
M. Gamrekelašvilis teigia, kad P. Caavos kaltinimai apstulbino labai konservatyvią Sakartvelo visuomenę, daugiausia smerkiančią homoseksualumą ir vadinantys jį nuodėme. Būtent taip homoseksualumą vertina ir bažnyčia.
M. Gamrekelašvilis P. Caavos pareiškimą palygino su 95 tezėmis, kurias XVI a. paskelbė katalikų teologas Martynas Liuteris. Jo poelgis supurtė Katalikų bažnyčią ir tapo Reformacijos pradžia.
M. Gamrekelašvilis taip pat teigė, kad dideli bažnyčios verslai daugumai sakartveliečių yra vieša paslaptis. Didelę dalį lėšų bažnyčia gauna tiesiogiai iš valstybės biudžeto beveik be jokios kontrolės ir atskaitingumo.
„Bažnyčioje vyrauja šešėlinė ekonomika, joje klesti korupcija. Tai viduramžiškas ekonomikos modelis“, – sako M. Gamrekelašvilis.