Nepaisant to, Apvaizdos sala saugo baisią paslaptį – čia mįslingai dingsta jauni vyrai, skelbia BBC.
Apvaizdos saloje niekas neskuba. Atrodo, kad niekas nepatiria streso. Visi nuolat šypsosi.
Sala labai nedidelė, 1629 metais kolonizuota britų puritonų. Ji buvo virtusi ir savotiška britų kapitonų (įskaitant ir kapitoną Henry Morganą) baze, iš kurios jie puldavo ispanų laivybos ir prekybos centrus Naujame Pasaulyje.
Nors Apvaizdos sala ilgą laiką buvo Kolumbijos teritorija, sala yra visai netoli Nikaragvos krantų, joje visi kalba laužyta anglų kalba.
Salos gyventojai, kurių gali būti nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst., save laiko Karibų gyventojais, o ne Kolumbijos dalimi. Dauguma jų – rastafarizmo išpažinėjai. Ilgą laiką salos gyvenimo agresyvūs Kolumbijos narkotikų kontrabandininkai nedrumstė. Čia nepamatysi ginkluotų žmonių, apsauginių ar tipiškų nusikaltėlių.
Pagrindinė salos problema plika akimi nematoma, tačiau tai nereiškia, kad ji nesvarbi.
„Mes netenkame savo vyrų“, – žurnalistui atskleidė vienas salos gyventojas, panoręs išlikti anonimu.
„Kaip man pavyko išsiaiškinti, užsienio kalėjimuose kali arba paprasčiausiai mįslingai dingę be žinios mažiausiai 800 mūsų vyrų“, – sako jis.
Tai reiškia, kad sala netekusi praktiškai kas ketvirto vyro – jeigu tik vietinių skaičiavimai teisingi ir jeigu tikėtume faktu, kad saloje gyvena panašus skaičius vyrų ir moterų. Oficialių duomenų šiuo klausimu nėra.
Faktas lieka faktu – Apvaizdos sala negalėjo visą laiką išlikti atspari Kolumbijos problemoms. Prieš kelerius metus narkotikų kontrabandininkai išsiaiškino, kad salos vyrai yra puikūs jūreiviai, sukaupę neįkainojamų žinių apie aplinkinius vandenis.
„Jie paversti narkotikų kontrabandos aparato sraigteliais“, – teigia saloje 25 metus gyvenantis patyręs žurnalistas Amparo Pontonas.
„Salos gyventojai geriau nei kas kitas pažįsta vandenyną, todėl juos samdo valdyti narkotikų kontrabandininkų greitaeigius katerius“, – teigia žurnalistas.
Jeigu pavyksta krovinį saugiai nuplukdyti į reikiamą vietą (jų gali būti labai daug – nuo Hondūro iki Floridos), gali uždirbti net kelis tūkstančius dolerių. Nesėkmės atveju atsiduria už grotų.
Situacija tampa dar įdomesnė, kai katerį pastebi ir pradeda vaikytis pakrančių apsauga. Tokiu atveju tenka narkotikus skubiai mesti per bortą, o vėliau aiškintis su narkotikų kontrabandininkais. Kito darbo, kurį paprašo atlikti, jie tiesiog negali atsisakyti – tiesiog neturi kito pasirinkimo.
„Mano berniukas atsidūrė kalėjime, Misisipėje, Jungtinėse Valstijoje“, – pasakoja viena nelaiminga motina.
„Jis prieš tai Jungtinėse Valstijose jau atliko šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bet vėl bandė laimę ir vėl įkliuvo. Manau, kad rizikavo, nes niekaip negalėjo rasti darbo... Dauguma žmonių saloje nuo tokios situacijos vienaip ar kitaip labai kenčia. Mes netenkame savo vyrų“, – pasakoja moteris.
Vienas iš būdų, kaip išspręsti nedarbo problemą – vystyti turizmą, bet tai kelias, kurio Apvaizdos sala specialiai vengia, priešingai nei San Andresas, kuriame kurortų pridygę tarsi grybų po lietaus.
Geriau su situacija saloje susipažinę žmonės teigia, kad faktas, jog dingo per 800 vyrų, leidžia teigti, kad galimybių įsidarbinti trūkumas tėra viena medalio pusė.
„Labai svarbus ir jaunystei būdingo adrenalino veiksnys. Dažnai girdžiu, kaip jaunimas kalba: turiu tris pasirinkimo variantus – pasiseks, nepasiseks, pražūsiu. Kitaip tariant, pavyks užsidirbti, uždarys arba nužudys“, – teigia vietinė moteris.
„Taip netekome jau 10 proc. visos kartos prieš manąją“, – sako 26 metų žvejys Loreno Bentas.
„Daug vaikų, kurie nežino, kas jų tėvas, nes jis dingo audringoje jūroje ar tūno kalėjime, į kurį pateko, kai jie dar buvo vystykluose. Moterys rauda, kad jų sūnūs išplaukė ir nebegrįžo. Niekas nežino, kur jie. Jie gali būti bet kuriame pasaulio kalėjime. Mes tiesiog nežinome“, - sako žvejys.
Nepaisant to, jis neskuba kritikuoti tų, kurie verčiasi narkotikų kontrabanda.
„Jūra mūsų pragyvenimo šaltinis, visai nesvarbu, ar tai legalu, ar ne. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad nusikaltimas nėra nukreiptas tiesiogiai prieš kitą žmogų. Kolumbijoje tai nelegalu, tačiau daugumai mūsų tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mums tai neatrodo neteisėta“, – sako jis.
„Žmonės sako, kad tai lengvi pinigai, tačiau tai netiesa – tai vienas iš sunkiausių būdų užsidirbti. Jeigu pabundi ryte žinodamas, kad rizikuosi savo gyvybe, tai jokiais būdais negali būti lengvi pinigai“, – samprotauja žvejys.
Kai dingsta sūnus, tėvai dažnai net nežino, nei kur jis išvyko, nei ar dar kada nors sugrįš – dauguma paprasčiausiai gėdijasi pripažinti tiesą.
Oficialių pranešimų apie dingusius asmenis Apvaizdos saloje labai mažai, teigia Kolumbijos konsulas Jungtinėse Valstijose. Tai jokiais būdais nereiškia, kad jų netrūksta.
„Yra šeimų, iš kurių kalėjo prosenelis, senelis, kali tėvas ir sūnus“, – sako jis.
Kolumbijos narkotikų verslas sukėlė daug skausmo. Tai tik viena iš daugelio tragedijų.