Taip pat buvo patvirtinta mažiausiai keturių žmonių žūtis, o dar 55 buvo sužeisti.
Didelis dingusiųjų skaičius kursto nuogąstavimus, jog aukų gali drastiškai padaugėti ir kad ši avarija taps viena iš didžiausių keltų katastrofų Pietų Korėjoje nuo 1993 metų, kai per vieną incidentą žuvo 323 žmonės.
Išgelbėtas moksleivis Lim Hyung-minas sakė televizijai YTN, kad jis kartu su kitais mokiniais šoko į jūrą, užsidėję gelbėjimosi liemenes, ir nuplaukė į netoliese buvusį gelbėtojų laivą.
„Kai keltas drebėjo ir sviro, mes visi klupinėjome ir trankėmės vieni į kitus“, – pasakojo Lim Hyung-minas, pridūręs, kad kai kurie žmonės kraujavo.
Vaikinas sakė, kad įšokus į jūrą, vanduo buvo „labai šaltas. ... Skubėjau (plaukti), galvodamas, kad noriu gyventi“.
Vietos televizijos transliavo tiesioginius reportažus, kuriuose matėsi, kaip keltas „Sewol“ lėtai sviro ant kairiojo borto ir skendo, o keleiviai šokinėjo į jūrą arba buvo keliami lynais į sraigtasparnius. Aplinkui plaukiojo dešimtys pakrančių sargybos ir kitokių laivų, virš jų siuvo sraigtasparniai.
Gelbėtojai ropštėsi ant kelt bortų, traukdami lauk keleivius, dėvinčius oranžines gelbėjimosi liemenes. Tačiau galiausiai laivas visiškai apvirto ir toliau lėtai skendo. Po kelių valandų virš vandens liko kyšoti tik jo mėlynos ir baltos spalvos pirmagalis, kuris irgi greitai dingo.
Narai buvo pasiųsti ieškoti žmonių nuskendusiame laive, kuris nugrimzdo į dugną už kelių kilometrų nuo Bjongpungo salos, esančios netoli žemyno. Ta vieta yra už maždaug 470 kilometrų nuo Seulo.
Išgelbėtieji – peršlapę, daugelis be batų – buvo perkelti į netoliese esančią Čindo salą, kur medikų grupės išdalijo rausvas antklodes ir patikrino sveikatos būklę, prieš įkurdindami didelėje sporto salėje.
„Sewol“ antradienio vakarą išplaukė iš Inčono uosto šalies šiaurės vakaruose ir per 14 valandų turėjo pasiekti turistinę Čedžu salą prie šalies pietinių krantų.
Likus maždaug trims valandoms plaukti iki kelionės tikslo, keltas pasiuntė nelaimės signalą apie 9 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku ir pradėjo svirti ant šono, nurodė Saugumo ir viešojo administravimo ministerija.
Pareigūnai pridūrė nežinantys šios avarijos priežasties, tačiau buvo keliama prielaida, jog keltas užplaukė ant povandeninio rifo.
Saugumo ir viešojo administravimo viceministras Lee Gyeong-ogas sakė, kad laive buvo 30 įgulos narių, 325 vidurinės mokyklos moksleiviai, 15 mokytųjų ir 89 kiti keleiviai.
Gelbėtojai saugiai išgabeno 164 žmones, tarp jų septynis sužeistuosius, pridūrė viceministras. Pasak jo, patvirtinta bent dviejų žmonių žūtis, o dar 293 laikomi dingusiais – turbūt įstrigę laive arba plūduriuojantys vandenyne.
Lee Gyeong-ogas sakė, kad likusių gyvų žmonių ieško 160 pakrančių sargybos ir karinių jūrų pajėgų narų. Gelbėjimo operacijoje mobilizuoti 87 laivai ir 18 lėktuvų.
Naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad 146 metrų ilgio laivas, dukart per savaitę plaukiojęs iš Inčono ir Čedžu ir atgal, buvo pastatytas Japonijoje 1994 metais ir galėjo gabenti 921 žmogų, 180 automobilių bei 152 jūrinius konteinerius.
Vandens temperatūra nelaimės vietoje buvo apie 12 laipsnių Celsijaus, o jame plaukiojantiems žmonėms hipotermija gali pasireikšti per 1,5–2 valandas, sakė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.
Pasak pareigūnų, paieškas nuskendusiame laive trikdo nuo dugno pakilęs dumblas.
Keleivis Kim Seong-mokas (Kim Sung-mokas) sakė YTN esantis „įsitikinęs“, kad kelte liko įstrigę daug žmonių, nes vanduo greitai veržėsi į laivą, o dėl pasvirimo jiems buvo sunku pasiekti išėjimus. Kai kurie žmonės ragino negalinčius ištrūkti mėginti išdaužti langus.
Moksleiviai – maždaug po lygiai berniukų ir mergaičių – vyko į keturių dienų ekskursiją iš vienos vidurinės mokyklos Ansano mieste netoli Seulo, nurodė psichologinės pagalbos grupė, įkurta Kiogi provincijos, kuriai priklauso tas miestas, administracijos. Čedžu salą galima pasiekti greitesnėmis priemonėmis, tačiau kai kurie žmonės į ją plaukia keltu iš Inčono, nes tokia kelionė kainuoja pigiau negu skrydis lėktuvu.
Daugelis Pietų Korėjos vidurinių mokyklų organizuoja išvykas vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams. Avariją patyrusiu keltu plaukė daugiausiai 16–17 metų paaugliai.
Jūrų ministerija nurodė, kad dvi ankstesnės didžiausios keltų katastrofos Pietų Korėjoje įvyko 1970 metais, kai nuskendo 323 žmonės, ir 1993-aisiais, kai žuvo 292 žmonės.
Moksleivių tėvus kausto nerimas
„Išgirdome garsų duslų trenksmą, ir laivas sustojo“, – vienas keleivis telefonu sakė naujienų televizijai YTN.
6 825 tonų talpos keltą, išplaukusį antradienio vakarą iš vakarinio Inčono miesto, avarija ištiko už maždaug 20 kilometrų nuo Bjungpungo salos.
Nerimo apimti moksleivių tėvai susirinko Ansano mokykloje, laukdami žinių.
Televizijos reportaže matėsi mokyklose salę apėmęs chaosas: tėvai šaukė ant mokyklos pareigūnų ir desperatiškai mėgino prisiskambinti vaikams.
„Kalbėjausi su savo dukra. Ji sakė, kad buvo išgelbėta kartu su dešimčia kitų moksleivių“, – viena motina sakė YTN.
„Jie sakė, kad šoko į vandenį, po to buvo išgelbėti. Vienam sužeista koja – jis gydomas ligoninėje“, – pridūrė ji.
Lee Gyeong-ogas nurodė, kad gelbėjimo operacijoje dalyvauja 34 karinių jūrų pajėgų, pakrančių sargybos ir civiliai laivai, taip pat 18 sraigtasparnių.
Savo asmeniniame įsakyme prezidentė Park Geun-hye (Pak Gunhjė) nurodė mums stengtis, kad nežūtų nei vienas žmogus, pažymėjo viceministras.
Kelto krovinių deklaracijoje nurodyta, kad jis taip pat gabeno 150 automobilių.
Šimtai keltų plaukioja tarp Pietų Korėjos žemyninės dalies ir daugybės šios šalies salų, tačiau nelaimių įvyksta gana retai.
Viena iš didžiausių avarijų įvyko 1993-ųjų spalį, kai vienam keltui apvirtus netoli vakarinių krantų žuvo beveik 300 žmonių.