Aleksandro Lukašenkos režimas represuoja net savo politinius kalinius, visų pirma – žymiausią iš jų – nuo 2011 m. vasaros, po gėdingo Lietuvos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su Baltarusijos prokurorais, kalintį Alesių Beliackį. Žmogaus teisių gynimo centro „Vesna“ vadovui šiuo metu uždrausta pasimatyti net su žmona.
Artimas A.Beliackio bendražygis, „Vesnos“ tarybos narys Uladzimiras Labkovičius „Atgimimui“ teigia: „Jam vasarį panaikino visus pasimatymus – ir ilgalaikius, ir trumpalaikius. Tai neva yra bausmė už kalėjimo režimo pažeidimą. O iš tikrųjų tai – psichologinis spaudimas, bandymas palaužti jo valią.“ Pernai analogiška bausmė A.Beliackiui buvo pritaikyta už iš valgyklos išsineštą duonos riekę.
Likti laisvam už grotų
U.Labkovičius sako, kad vienintelė likusi galimybė bendrauti su A.Beliackiu – susirašinėjimas: „Gauname labai mažai informacijos apie Alesių. Praktiškai vienintelis šaltinis yra jo laiškai. Jie visada optimistiški. Jis nesiskundžia sveikata, nors mes žinome, kad kali labai sunkiomis sąlygomis, kad jaučia nuolatinį kolonijos administracijos spaudimą. O laiškų jis gauna ne tik iš Baltarusijos, bet ir praktiškai iš viso pasaulio.“
Neseniai už Baltarusijos ribų išleista A.Beliackio knyga, jo straipsnių ir esė rinkinys „Asviečianyje bielarusčynai“ („Baltarusybės nušviesti“), parašyta Minsko, Žodzinos ir Babruisko kalėjimuose. Buvęs A.Beliackio kolega žurnalistas Barysas Piatrovičius sako: „Prie Baltarusijos valstybingumo ištakų stovėjo literatai. A.Beliackis pakartojo jų likimą beveik po šimto metų. Dabar mes laukiame jo sugrįžtant ir tikimės, kad be savo pagrindinės veiklos jis turės laiko ir literatūrai, nes visų pirma jis – literatas.“ Rašytojas Uladzimiras Arlovas taip komentuoja A.Beliackio knygą: „Prieš Kosto Kalinausko sukilimo 150-ąsias metines, sutikęs žmogų, užduodu sau klausimą – ar jis dalyvautų tame sukilime? Alesio atveju toks klausimas man tiesiog nekyla.“
Vakarai taip pat kol kas nepamiršta A.Lukašenkos kalinio Nr.1. Vasario pradžioje du Norvegijos Parlamento nariai vėl iškėlė A.Beliackio kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti. Tomis pačiomis dienomis „Amnesty International“ Europos koordinatorius Henkas Hulshofas ir europarlamentaras Harry van Bommelis susitiko su Baltarusijos ambasadore Hagoje ir perdavė jai peticiją, reikalaujančią išlaisvinti A.Beliackį, kurią pasirašė 84 tūkst. žmonių visoje ES.
Laisvės dieną – nauji areštai
Kovo 25 d. baltarusiai šventė Laisvės dieną – lygiai prieš 95 metus, 1918 m. Baltarusijos liaudies respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Rusijos. Šią šventę minėjo baltarusių bendruomenės visame pasaulyje ir tik Minske žmonės, išėję į gatves su tautinėmis vėliavomis ir politinių kalinių portretais su užrašais „Kita Laisvės diena – laisvėje“, buvo mušami ir suimami.
Laisvės dienos, kuri Baltarusijoje yra eilinė darbo diena, išvakarėse, sekmadienį, įvykusiose eitynėse dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Mitinge kalbėję opozicijos lyderiai ypač kritikavo Baltarusijos režimo vykdomą strategiškai svarbių šalies įmonių privatizavimą. Suvienytosios piliečių partijos lyderis Anatolijus Liabedzka sakė: „Vieną gražią dieną atsibusime, o viskas aplinkui jau priklausys Kinijos komunistams ir Rusijos oligarchams.“ Pasibaigus eitynėms, milicijos pareigūnai pradėjo suiminėti besiskirstančius jų dalyvius. Buvo sulaikyti apie dešimt žmonių, iš jų trys – Ukrainos piliečiai, „Nacionalinio aljanso“ nariai, atvykę išreikšti savo solidarumą su kaimynais. Visi jie už tariamą nepaklusimą pareigūnams buvo nubausti arešto bausmėmis.
Ar išnaudosime galimybę padėti?
Kovo 26 d. Seime vyko konferencija „Ko gali tikėtis Baltarusija iš Lietuvos pirmininkavimo ES?“. Deja, joje neapsilankė nei Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetų pirmininkai. Susirinkę į konferenciją Baltarusijos partijų, visuomeninių organizacijų, nepriklausomos žiniasklaidos atstovai ragino Lietuvą pirmininkavimo ES metu nedaryti jokių nuolaidų Baltarusijos režimui ir nepamiršti politinių kalinių temos.
Natalija Radzina, žurnalistė, turėjusi palikti Baltarusiją dėl politinio persekiojimo, sakė: „Tais metais, kai Lietuvoje Sąjūdis kovojo už šalies laisvę, su jumis buvo visas pasaulis. Deja, šiuo metu mes jaučiame politinio solidarumo stygių. Šiandien jūsų pagalba yra reikalinga kaip niekad.“ Buvęs nepriklausomos Baltarusijos vadovas S.Šuškievičius pasipiktino tuo, kad Europos diplomatai neretai pažeidžia oficialaus Minsko ignoravimo politiką: „Kodėl deklaruojant nebendradarbiavimą su diktatūra į neformalų Rytų partnerystės programos užsienio reikalų ministrų susitikimą Tbilisyje atvyksta Baltarusijos užsienio reikalų ministras? Kodėl Europos ambasadoriai nevengia susitikimų su juo pačiame Minske?“
Opozicionieriai siūlo papildyti Baltarusijos piliečių, prisidėjusių prie režimo represijų, kuriems galioja ES sankcijos (tarp jų – ir pats A.Lukašenka), „juodąjį sąrašą“. Kai jis buvo sudarytas 2011 m., jame buvo 188 pavardės. Sąrašas nuolat pildomas ir šiuo metu jį sudaro 243 asmenys. Tačiau Baltarusijos opozicija nerimauja, kad sąrašas gali sutrumpėti. Buvęs politinis kalinys Andrejus Sanikavas interviu leidiniui „Chartyja-97“ pareiškė nuostabą dėl Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Jerzy Pomianowskio pareiškimo, kad ES gali parodyti Baltarusijai susitaikymo gestą ir išbraukti iš juodojo sąrašo Baltarusijos užsienio reikalų ministrą Uladzimirą Makėjų. „Labai neramu, kad apribojimų panaikinimas valdininkams iš „juodojo sąrašo“ yra siejamas ne su politinių kalinių išlaisvinimu, o su kitais klausimais. Tarkim, su Švedijos ambasados darbo Minske atnaujinimu“, – sakė A.Sanikavas.
Savo ruožtu U.Labkovičius mini, kad politinių kalinių išlaisvinimas turi tapti pagrindine pokalbių su oficialiu Minsku tema: „Šis reikalavimas turi tapti būtina sąlyga atnaujinant bet kokius kontaktus su oficialia Baltarusijos valdžia. Be politinių kalinių išlaisvinimo jokie kontaktai su oficialiu Minsku neturi būti tęsiami.“
Lietuva turi puikią progą pirmininkaudama ES padėti demokratinių reformų siekiančiai Baltarusijos visuomenei, keldama politinių represijų šioje šalyje temą aukščiausiu ES lygiu ir siūlydama Europai nedaryti jokių nuolaidų diktatūrai, kol ji nesušvelnės. Tik ar sugebėsime šia istorine proga tinkamai pasinaudoti? Ar nenulems Lietuvos pozicijos kai kurių aukštų Seimo vadovų ryšiai su studijų draugais, diktatoriaus parankiniais iš „Juodojo sąrašo“?
Baltarusijos politiniai kaliniai
Alesius Beliackis, žmogaus teisių gynėjas, literatas, kali nuo 2011 m. rugpjūčio.
Mykolas Autuchovičius, verslininkas, kali nuo 2009 m. vasario.
Mykolas Dziadokas, EHU studentas, kali nuo 2010 m. rugsėjo.
Aleksandras Franckevičius, visuomenininkas, kali nuo 2010 m. rugsėjo.
Iharis Alinevičius, visuomenininkas, kali nuo 2010 m. lapkričio.
Zmiceris Daškevičius, visuomenininkas, kali nuo 2010 m. gruodžio.
Eduardas Lobavas, visuomenininkas, kali nuo 2010 m. gruodžio.
Pavlas Seviaryncas, politikas, žurnalistas, kali nuo 2010 m. gruodžio.
Mykolas Statkevičius, politikas, buvęs kandidatas į prezidento postą, kali nuo 2010 m. gruodžio.
Jauhenas Vaskovičius, visuomenininkas, kali nuo 2011 m. sausio.
Arciomas Prakapenka, visuomenininkas, kali nuo 2011 m. sausio.
Aleksandras Malčanavas, visuomenininkas, kali nuo 2012 m. balandžio.
Andrejus Haidukovas, visuomenininkas, kali nuo 2012 m. lapkričio.