Anot šaltinių, susitarimą pasiekė Briuselyje susitikę bloko šalių Europos reikalų ministrai. Apie kandidatės statuso suteikimą pranešta po to, kai spalį Europos Komisija (EK) davė atitinkamą rekomendaciją.
Manoma, kad šį ministrų žingsnį ketvirtadienį oficialiai patvirtins Briuselyje susitiksiantys ES lyderiai.
Bosnija ir Hercegovina kandidatės statusą gavo nepaisant jau kurį laiką tvyrančių būgštavimų dėl politinės situacijos šalyje. Joje nuo dešimtame dešimtmetyje vykusio niokojančio karo vyrauja etninis susiskaldymas ir ji iki šių dienų išlieka padalinta į Serbų Respubliką ir Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurias vienija silpna centrinė vyriausybė.
Šią administracinę sistemą įtvirtino 1995 m. sudarytas Deitono susitarimas, padėjęs užbaigti karą, tačiau iš esmės nesukūręs sąlygų tolesniam valstybės politiniam vystymuisi.
EK yra sudariusi 14-os prioritetinių reformų sąrašą, kurį, anot jos, Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti, norėdama pradėti oficialias derybas dėl narystės bloke.
Šiuo metu kandidatės į ES statusą dar turi septynios šalys: Turkija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Albanija, Moldova ir Ukraina. Stojimo į Bendriją procesas gali užtrukti ilgus metus, nes šalys kandidatės turi įgyvendinti reformas, kurias Briuselis itin atidžiai vertina.