Remiantis skelbiama publikacija, kelionę į Turkiją V. Putinas įsivaizduoja tiktai su rusų karo lėktuvų apsauga, nes būgštauja, kad Ukraina gali bet kurią akimirką atakuoti į orą pakilusį jo lainerį.
Kaip teigia portalo kalbinti šaltiniai, būtent todėl vizitą į Ankarą tenka atidėti.
Maskvos pateiktas reikalavimas dėl lydinčiųjų Rusijos naikintuvų – sunkiai įgyvendinama užduotis, nes Turkijoje veikia NATO oro erdvės gynybos sistemos, kurios Rusijos orlaivius gali įvertinti kaip grėsmę.
Anot su derybų eiga susipažinusio asmens, dėl V. Putino vizito Turkija nesirengia nei keisti, nei išjungti savo oro erdvės gynybos sistemų. Per pastarąjį pasitarimą buvo svarstyta V. Putino vizito pirmą spalio savaitę galimybė, tačiau dėl atsiradusių reikalavimų ji tampa mažai tikėtina. Paskutinį kartą Ankaroje V. Putinas lankėsi 2014 metais.
Pasak buvusių Turkijos ambasadorių, kurių darbas kažkada glaudžiai siejosi su užsienio valstybių vadovų vizitų diplomatiniais protokolais, Rusijos prašymas dėl naikintuvų yra labai neįprastas.
„Turkijos vyriausybė gali atlikti geros valios gestą ir pasiųsti naikintuvų, kad šie lydėtų užsienio valstybių vadovus. Visgi nepamenu nė vieno atvejo, kad užsienio valstybės vadovas būtų prašęs leisti atsiskraidinti savus naikintuvus“, – aiškino „Middle East Eye“ pašnekovas.
Rusijos pareigūnai nerimauja ir dėl Ankaros viešbučių: reikalas tas, kad trys didžiausi miesto viešbučiai priklauso amerikiečių bendrovėms, o, anot šaltinių, Rusijoje tikima, kad tokiuose viešbučiuose V. Putinui nėra saugu. Dėl to, esą, net buvo keliamas klausimas dėl V. Putino apgyvendinimo vyriausybiniuose svečių namuose.
Kelionė į Turkiją galėtų tapti dar vienu V. Putino apsilankymu užsienio šalyje po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 metų kovą išdavė jo arešto orderį dėl karo nusikaltimui prilyginto neteisėto vaikų grobimo iš okupuotų Ukrainos regionų ir deportavimo į Rusiją.
Rusijos prezidentas gali būti suimtas ir perduotas TBT bet kurioje iš 123 šalių, ratifikavusių Romos statutą.