„Kim Jong Unas neturėjo atsarginio plano. Jis į Hanojų atvyko labai pasitikėdamas savimi ir šventai įsitikinęs, jog pavyks pasirašyti susitarimą“, – CNN sakė du anonimais pageidavę išlikti šaltiniai. Jie sako, kad į derybas atvykusi Šiaurės Korėjos delegacija buvo užtikrinta, jog išvyks pasiekusi susitarimą.
Branduolinio nusiginklavimo derybos, tiesą sakant, pasibaigė per kelias savaites po birželio 12 dieną vykusio Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimo. Šį kartą viskas bus kitaip, galvojo sau Pchenjanas, nes turėsime reikalų tiesiogiai su pačiu D. Trumpu.
Pasitikėjimą savimi ir palankia susitikimo baigtimi iliustravo ir faktas, jog Kim Jong Unas pirmą kartą atsakė į užsienio žurnalisto klausimą. Tokia garbė teko „The Washington Post“ korespondentui.
„Spręsdamas pagal dabartinę situaciją, turiu nuojautą, jog rezultatas bus palankus“, – ketvirtadienio rytą sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
Ketvirtadienio popietę paaiškėjo, jog susitikimo baigtis Šiaurės Korėjos delegacijai – netikėta ir gana nemaloni. D. Trumpas ne tik pasitraukė iš derybų, bet ir nedalyvavo pietuose, planuotuose kartu su Šiaurės Korėjos lyderiu.
Draugiškiems darbo pietums prieš pat pasirašymo ceremoniją buvo deramai pasirengta – padengtas stalas, paruoštas ypatingas valgiaraštis, tačiau to neprireikė. Patiekalai atšalo, o prie stalo taip niekas ir neprisėdo. Ar begali būti dar iškalbingesnis Hanojuje neišnaudotos galimybės simbolis nei tuščias stalas?
„Šiaurės Korėjai labai norėjosi iš Hanojaus išvykti pasirašius susitarimą, juo labiau dėl to, jog tiek prieš susitikimą, tiek jo metu šiuo klausimu Šiaurės Korėjoje buvo vykdoma aktyvi itin pozityvios propagandos kampanija. Šiaurės Korėjai tai labai nebūdinga. Liūdna, nes jie apie sėkmingą susitikimą kalbėjo jam dar nepasibaigus“, – sako vienas šaltinis.
Prieš susitikimą Šiaurės Korėja bandė kiek įmanoma slopinti entuziazmą ir netgi grasino atšauksianti derybas, jeigu amerikiečiai nesutiks svarstyti sankcijų panaikinimo. Nepaisant to, mainais jie buvo pasirengę siūlyti, kaip įsivaizduoja patys, labai didelę nuolaidą.
„Jie buvo pasirengę visko atsisakyti, net ir Jongbjono (Šiaurės Korėjos branduolinio reaktoriaus). Ne tik to fizinio reaktoriaus, bet ir viso komplekso. Netgi buvo pasirengę savo pasiryžimą jį išmontuoti įprasminti oficialiame dokumente. Visa tai vertino labai rimtai. O tada D. Trumpas, ir pačios Jungtinės Valstijos, jų geranorišką pasiūlymą atmetė, apsisuko ant kulno ir išvažiavo“, – situaciją komentuoja šaltinis.
Nesėkme pasibaigusios derybos Kim Jong Uną ir jo derybininkų komandą įstūmė į nemenką krizę.
JAV prezidentas D. Trumpas per spaudos konferenciją po susitikimo (ankstų ketvirtadienį Hanojuje) aiškino, jog Šiaurės Korėja reikalavo panaikinti šaliai visas sankcijas.
Šiaurės Korėjos delegacija žengė precedento neturintį žingsnį ir surengė savą spaudos konferenciją – jos tikslas buvo tarsi pasiteisinti ir viešai pareikšti, jog sankcijų panaikinimo reikalavo, bet tikrai ne visų.
„Sprendimas surengti vėlyvą spaudos konferenciją ir viešai sureaguoti į D. Trumpo žodžius, pateikti savo poziciją, demonstruoja desperaciją ir pasipiktinimą, kurį jaučia Pchenjanas“, – tvirtina gerai informuotas šaltinis.
Kim Jong Unas nenorėjo, kad spaudos konferencijoje kalbėtų vyriausiasis jo derybininkas Kim Yong Chol.
Jis pasirinko šalies užsienio reikalų ministrą Ir Yong Ho ir užsienio reikalų viceministrę Choe Son Hui (abu patyrusius diplomatus). Tokį sprendimą galima įvardyti kaip nepasitenkinimo vyriausiuoju derybininku ir jo komandos pastangomis įrodymą.
Nors Šiaurės Korėjos žiniasklaida ir po nesėkme pasibaigusio susitikimo bandė įžvelgti teigiamų aspektų, šalies lyderio subjurusią nuotaiką geriausiai atspindėjo būtent spaudos konferencija.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė Choe Son Hui žurnalistams sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas „prarado norą derėtis“, o D. Trumpas ir Jungtinės Valstijos „praleido galimybę, pasitaikančią kartą per tūkstantį metų“. Diplomatė pareiškė, kad „mūsų Pirmininkas nesuprato, kokiais kriterijais vadovaujasi JAV“.
„Taip kalbėti viceministrę Choe Son Hui instruktavo Kim Jong Unas“, – pridūrė CNN pašnekovas, pridurdamas, jog tokie pareiškimai be tiesioginio lyderio nurodymo niekaip negalėjo nuskambėti viešai.
„Jeigu norime, kad diplomatija turėtų vilties, turime viltis Pietų Korėjos prezidento Moon Jae In įsikišimo ir tarpininko vaidmens“, – sako šaltinis.
Kim Jong Unas į viršūnių susitikimą vyko vildamasis, jog pavyks pastūmėti Šiaurės Korėjos ekonomikos tikslus ir pagerinti dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Tai buvo diplomatinis su trenksmu žlugęs žaidimas, apibendrino CNN korespondentas.
Anot jo, kokia ateitis laukia Vašingtono ir Pchenjano santykių, CNN pašnekovai prognozuoti nesiryžo.