Stokholmas jau paskyrė specialų ambasadorių įvertinti Švedijos santykius su NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, taip pat išplėsti šalies akiratį saugumo klausimų kontekste. O Suomijos vyriausybė sudarė specialų komitetą išnagrinėti NATO narystės klausimą.
Kremlių tokios naujienos vargiai nudžiugins.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovą Sauli Niinisto anksčiau šią vasarą perspėjo, kad Suomija nestotų į NATO. O Rusijos ambasadorius Stokholme, duodamas interviu švedų dienraščiui „Dagens Nyheter“, pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jeigu Švedija taps Aljanso nare.
„Rusija bus priversta imtis karinio pobūdžio priemonių ir perorientuoti savo karius ir raketas, – pareiškė ambasadorius Viktoras Tatarinstevas. – Prie NATO besijungianti šalis turi žinoti apie riziką, su kuria susidurs.“
Dėl augančios grėsmės iš Rusijos pusės, Švedija atsisakė idėjos, jog gali vykdyti visiškai nepriklausomą užsienio politiką, kaip tai darė Šaltojo karo metais. Šiandien Švedija yra pilnateisė Vakarų aljanso narė, tačiau be tos apsaugos, kurią turi NATO narės.
„Švedijos didybė tarptautinėje arenoje išgaravo nuo tada, kai 1995 metais tapome ES nare, – mano ataskaitą apie Švedijos narystės NATO klausimą rengiantis švedų karo analitikas Mike'as Winnerstigas. – Per pastaruosius dvejus metus mes matėme Ukrainos konfliktą ir augantį Rusijos agresyvumą Baltijos jūroje. Mes žinome, kad dėl mūsų gynybai skirtų išlaidų karpymo nuo Šaltojo karo metų negalėsime apsiginti patys.“
Šaltojo karo metais Švedija užėmė unikalią neutralios šalies poziciją ir save laikė tarptautine tarpininke. Aštuntajame ir devintajame praėjusios amžiaus dešimtmečiuose švedų premjeras Olofas Palme rengė aukšto lygio Irano ir Irako taikos derybas. O šiandien Švedijos užsienio politika yra koordinuojama su ES sąjungininkais.
Savo nerimu dėl saugumo Švedija dalinasi su savo rytine kaimyne Suomija, su kuria Švedijai taip pat tektų koordinuoti ir stojimą į NATO.
„Grįžta senosios dienos, – apie Maskvos keliamą vis didesnę grėsmę sakė dabar su Harvardo universitetu siejamas buvęs suomių diplomatas Alpo Rusi. – Anksčiau Švedija ir Suomija gaudavo naudos iš NATO be būtinybės tapti Aljanso narėmis. Tačiau dabar taip nebėra.“
Nors Suomija išlaidas gynybai apkarpė mažiau nei Švedija ir gali išdidžiai prisiminti savo priešinimąsi Sovietų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metais, dabar jos karinės pajėgos neprilygsta rusų kariuomenei.
O pernykštis incidentas Švedijoje, kuomet šalis ieškojo esą savo vandenyse pastebėto rusų povandeninio laivo, atskleidė sumažėjusius švedų karinio laivyno pajėgumus.
Pažeidžiamos salos
Suomija ypač nerimauja dėl demilitarizuotų Alandų salų ir baiminasi, kad Rusija gali imtis tų pačių nekonvencinių „žaliųjų žmogeliukų“ metodų, kurie sėkmingai buvo panaudojant aneksuojant Krymą.
Šių metų kovą Rusijos kariuomenė surengė karines pratybas, kurių metu treniravosi užimti Švedijai priklausančią Gotlando salą.
Suomija gynybai skiria maždaug 1,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto, o Švedija – apie 1,2 proc. Abu rodikliai nesiekia NATO reikalavimo savo narėms gynybai skirti 2 proc. BVP. Beje, šio reikalavimo laikosi vos kelios NATO narės.
Švedija ir Suomija nebegali tikėtis NATO pagalbos tik dėl jų strateginės padėties. Tačiau Kremlius taip pat aiškiai davė suprasti, kad abiejų šalių laukia nemalonumai, jeigu jos sumanys jungtis prie NATO.
„Mes turime klausyti, ką kitos šalys mano, tačiau tai nereiškia, kad mes privalome savo saugumo politiką taikyti prie Rusijos norų“, – sakė Karin Enstrom, kuri ėjo Švedijos užsienio reikalų ministrės pareigas iki pernykščių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Socialdemokratų ir Žaliųjų partijų koalicija, ne taip trokštanti Švedijos narystės NATO kaip ankstesnė valdžia.
„Rusams nepatiks, jeigu mes įstosime, tačiau Suomijos atžvilgiu jie yra gerokai griežtesni“, – sakė ji.
V. Putino patarėjas Sergejus Markovas pernai perspėjo Helsinkį: „Suomija turi pagalvoti apie pasekmes, jeigu svarsto apie narystę NATO. Ji turi pagalvoti, ar prisijungimas nesukels Trečiojo pasaulinio karo?“
V. Putinas nori, kad Suomija prisijungtų prie prastai apibrėžtos „rytų sutarties aljanso“, apie kurią neseniai išspausdintame straipsnyje kalba žymus nacionalistinės Suomių partijos narys Arto Luukkanenas. Rusijos Dūma taip pat yra pagrasinusi imtis sankcijų prieš Suomiją, kuri jau nukentėjo nuo abipusių Rusijos ir ES sankcijų, įvestų dėl Ukrainos konflikto.
Gegužę į valdžią atėjusi Suomijos centro dešinės koalicija pasilieka sau teisę bet kuriuo metu teikti paraišką dėl narystės NATO.
Tačiau žmonių nuomonė vis dar skiriasi. Neseniai Švedijoje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad pirmą kartą narystei NATO pritariančiųjų (48 proc.) yra daugiau nei jai nepritariančių (35 proc.). O Suomijoje šalies narystei Aljanse pritaria tik 27 proc. gyventojų.
„Mums reikia tinkamos ataskaitos apie narystės privalumus ir trūkumus, tačiau tai turime padaryti kartu su švedais“, – sako A. Rusi.
Švedija nusprendė leisti NATO savo teritorijoje rengti pratybas ir taip prisijungs prie NATO kibernetinės gynybos centro veiklos. Tiek Švedija, tiek Suomija birželį dalyvavo NATO Baltijos jūros regione surengtose karinėse pratybose BALTOPS, kuriose taip pat dalyvavo ir amerikiečių atominiai bombonešiai.
NATO generalinis sekretorius ir buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas ragina palaikyti ryšius tarp NATO ir dviejų Skandinavijos šalių, kurių kariuomenės jau beveik atitinka Aljanso standartus.
Tačiau NATO sutarties penktajame straipsnyje įtvirtinta garantija, kad visos NATO šalys gins bet kurią užpultą savo narę, netaikomas „beveik narėms“. Švedijos centro dešinės politikai sako, kad šalies narystė NATO tapo ne „jeigu“, o „kaip“ reikalu.
„Būdami maža šalimi mes negalėtume apsiginti patys nuo gerokai didesnio priešo, net jei padvigubintume savo gynybos biudžetą, – sakė K. Enstrom, dabar vadovaujantis Švedijos parlamento Užsienio reikalų komitetui. – O būdami bet kurio aljanso nare galėsime prisidėti prie bendros gynybos. Būtinybė jungtis prie aljansų padidėjo.“
Dabar lieka klausimas, ar NATO priimtų tokias dvejojančias šalis.
„Jų paraiška tikrai būtų laukiama, tačiau nemanau, kad greitu metu sulauksime tokio dokumento“, – sakė vienos iš kaimyninių Baltijos jūros regiono šalių ambasadorius NATO.