Rugpjūčio 9 d. virš Vašingtono nedideliame aukštyje, apie 1100 metrų, skrydį vykdė rusų lėktuvas Tu-154 LK1. Lėktuvas apskrido Kapitolijaus kalvą, Pentagoną, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) būstinę ir oro pajėgų bazės teritorijas.
Šio skrydžio vaizdo įrašai žiniasklaidoje sukėlė nedidelį skandalą. Vienas žiniasklaidos šaltinis akcentavo, kad rusų lėktuvas tuo pačiu apskrido prezidentinę rezidenciją, Virdžinijoje esančio JAV prezidentui Donaldu Trumpui priklausančio golfo klubo teritoriją ir Vašingtono apylinkėse esančio apsaugoto ryšių ir valdymo komplekso rajoną.
Pentagono atstovai savo ruožtu paaiškino, kad šis skrydis buvo planuotas ir įvykdytas laikantis susitarimo dėl atviro dangaus.
Legaliai virš JAV ir Kanados skraidantis lėktuvas
Lėktuvas, pastebėtas virš Vašingtono, - tai ganėtinai reta „Tu-154M-LK1“ versija, kurios registracijos numeris yra RF-85655. Anksčiau šis lėktuvas naudotas kosmonautų regimo centre, vėliau jis paverstas „legaliu žvalgu“.
Šis lėktuvas naudojamas „Atviro dangaus“ programoje numatytiems skrydžiams vykdyti virš JAV ir Kanados teritorijos. Virš Europos skrydžius vykdo mažesnis lėktuvas, sukonstruotas panaudojant karinio „An-30B” lėktuvo bazę.
Iš tikrųjų virš JAV nuo 2014 m. skrydžius vykdyti turėtų naujutėlaitis „Tu-214ON“, pirmą kartą pademonstruotas 2011 m., tačiau Vašingtonas blokavo šio lėktuvo panaudojimą virš savo teritorijos dėl karininkų daryto spaudimo, argumentuoto nedokumentuotų sekimo sistemų montavimo galimybėmis.
Dar prieš 25 metus žvalgybinių lėktuvų pradėti vykdyti skrydžiai
Tokio pobūdžio skrydžiai reguliariai vykdomi visų 1992 m. pasirašytos sutarties, žinomos „Atviro dangaus“ pavadinimu, dalyvių. Šiuo metu sutartį yra pasirašiusios 34 Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. Dauguma jų – NATO šalys, Varšuvos sutarties valstybės (įskaitant buvusios TSRS ir Jugoslavijos respublikas) bei Švedija.
Šioje sutartyje numatomas karinių objektų inspektavimo įgyvendinimas iš oro – savotiška legali žvalgyba. Šie skrydžiai vykdomi naudojant specialiai atrinktus ir sertifikuotus lėktuvus pagal iš anksto suderintus maršrutus.
Šiuose lėktuvuose montuojamas patikrintas aparatūros rinkinys, kurio parametrai ir galimybės ribojami pagal bendrąsias sutarties taisykles. Lėktuve skrydžio metu būna karinių institucijų atstovų iš tų šalių, virš kurių teritorijos vykdomas inspektavimas.
Virš Rusijos skrydžius vykdo JAV lėktuvai
Visoms šalims dalyvėms numatomos kvotos, apibrėžiančios, kiek šios šalys gali įvykdyti skrydžių ir kiek skrydžių gali būti įvykdoma virš jų teritorijos.
Pavyzdžiui, virš JAV teritorijos per metus leidžiama įvykdyti ne daugiau 42 skrydžių (ši kvota vadinama pasyviąja), o amerikiečiai savo ruožtu turi teisę įvykdyti ne daugiau 31 skrydžio (75 proc. pasyviosios kvotos) virš kitų šalių dalyvių.
Egzistuoja ir apribojimai dėl maksimalaus skrydžių kiekio virš vienos šalies teritorijos.
Lygiai tokio paties dydžio kvotos skirtos Rusijai ir Baltarusijai: 42 skrydžiai virš šių šalių ir 31 šių šalių skrydis.
Vokietija, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Italija, Turkija ir Ukraina gavo 12 skrydžių pasyviąją kvotą. Likusioms sutartį pasirašiusioms šalims teko dar mažesnės kvotos (2-6 skrydžiai).
Iš žvalgybinių lėktuvų daromos nuotraukos
Remiantis „Atviro dangaus“ sutartyje numatomomis sąlygomis, lėktuvuose leidžiama naudoti kameras, suteikiančias galimybę daryti nuotraukas, panoramines nuotraukas ir vaizdo įrašus. Taip pat leidžiama naudoti infraraudonųjų spindulių linijinio nuskaitymo prietaisus.
Lėktuve „Tu-214ON“ sumontuotas naujausias skaitmeninės įrangos kompleksas, tačiau du šio tipo orlaiviai iš esmės lieka nenaudojami dėl JAV valdžios pozicijos.
