Hadžas, vienas didžiausių religinių susibūrimų pasaulyje, yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią piligriminę kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti kiekvienas fiziškai pajėgus ir finansiškai išgalintis tai padaryti musulmonas.
Hadžą sudaro virtinė religinių apeigų, atliekamų penkias dienas Saudo Arabijos vakaruose esančioje švenčiausioje musulmonų vietoje – Mekoje ir jos apylinkėse.
„Visos valdžios šakos pasirengusios, ir mes didžiuojamės galėdami priimti tikinčiuosius“, – sakė saugumo pajėgų atstovas Bassamas Attia.
Šiais metais hadžo apeigose dalyvaus iš viso maždaug pustrečio milijono tikinčiųjų, dauguma jų atvyko iš užsienio, nurodo vietos žiniasklaida.
„Internetu buvo išduota daugiau nei 1,8 mln. vizų be tarpininkavimo dokumentų. Tai sėkmė“, – sakė hadžo reikalus kuruojančios ministerijos pareigūnas Hatimas bin Hassanas Qadi.
„Atlikę hadžą – vieną iš Islamo stulpų – jaučiamės apsivalę, be to, susitinkame su žmonėmis iš viso pasaulio. Tai nuostabu“, – sakė piligrimas iš Egipto 40-metis Mohamedas Jaafaras.
Daugeliui maldininkų hadžas yra pakilus, tik kartą per gyvenimą pasitaikantis įvykis, tačiau ši kelionė toli gražu nėra lengva. Maldininkams per dieną tvyrant didžiuliam karščiui tenka nueiti 5–15 km, o laukimo ilgose eilėse gali neatlaikyti net patys kantriausieji.
Tuo metu Saudo Arabijai hadžas tampa didžiausiu metų logistiniu iššūkiu. Valdančiosios Saudų giminės legitimumas grindžiamas švenčiausių islamo vietų sergėtojų statusu. Karaliaus Salmano oficialus titulas yra „dviejų šventųjų mečečių (Mekoje ir Medinoje) sergėtojas“. Šį garbės titulą turėjo visi kiti Saudų karaliai ir anksčiau Hidžazo regione viešpatavę Osmanų imperijos valdytojai.
Karalystė skiria milijardus dolerių už parduodamą naftą gaunamų pajamų saugumo ir apsaugo priemonėms, ypač Minoje, kur yra įvykę kai kurių pražūtingiausių hadžo incidentų.
Daugiausiai gyvybių pareikalavusi tragedija įvyko prieš ketverius metus: 2015 metų rugsėjo 24-ąją kilus panikai ir spūsčiai maldininkų minioje Minoje žuvo mažiausiai 2 426 žmonės.