„Estija, Latvija ir Lietuva šiuo metu yra labai sklandžiai integravęsi į europines saugumo struktūras. Jos yra ir NATO, ir ES narės. Nuo 2017 metų tam tikras NATO pajėgų kiekis buvo perkeltas į Baltijos šalis.
Vis dėlto JAV ir Rusijos konfliktas Sirijoje gali greitai ir netikėtai paaštrėti, o tada Rusija galėtų smogti ten, kur karinės parengties požiūriu jaučiasi akivaizdžiai pranašesnė.
Nors apskritai Vakarų sąjungininkių jėgos aiškiai pranoksta Rusijos galias, apie konkretų Baltijos jūros regioną šito pasakyti negalima. Jei Rusija norės, kad konfrontacija tęstųsi, Baltijos pakrantės valstybės galėtų tapti tinkama vieta tokį norą pademonstruoti“, – aiškino specialistas.
Kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo vaidmenį NATO A. Kasekampas atkreipė dėmesį į tai, kad iki pat šios dienos JAV vadovas vengė atvirai kritikuoti Rusijos prezidentą.
„Tai pavojinga, – konstatavo ekspertas, – mat jei Rusijoje nebus tikima, kad D. Trumpas besąlygiškai palaiko NATO susitarimus, galime sulaukti mėginimų pateikti NATO išbandymą.“
Į klausimą apie tai, kaip Baltijos šalys vertina Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu, „Die Welt“ žurnalistės pašnekovas atsakė nurodydamas, kad „Vokietijos politika yra prieštaringa. Viena vertus, Angelos Merkel sugebėjimas sutelkti ES valstybes nares sprendžiant sankcijų klausimą, be to, taip ilgai ir patikimai palaikyti Europoje vienybę išties daro įspūdį. <...> Vokietija taip pat nemažai nuveikė, kad, nepaisant Rusijos demonstruojamos agresijos, Ukrainoje išsilaikytų demokratija. <...> Kitose srityse, atrodo, viršų ima komerciniai interesai. Vienu iš ryškiausių tai įrodančių pavyzdžių reikėtų lakyti dujotiekį „Nord Stream 2“. Esu įsitikinęs, kad Vokietijos valdžia kuo puikiausiai žino, jog šis projektas susijęs su politiniu saugumu – kaip tik taip jį mato Maskva.
Vienu iš svarbiausių savo tikslų Maskva lako atplėšti Ukrainą nuo Europos dujų perdavimo sistemos. Tačiau daugelis Vokietijos politikų apsimeta tikį, kad dujotiekis – vien ekonominis projektas.“
„Vokietiją estai laiko sektinu pavyzdžiu, įrodančiu, kad galima eiti pirmyn, neatsižvelgiant į praeitį. <...> Kai kalbama apie dabartinius santykius su Rusija, Vokietija Baltijos šalims dažnai pataria neprisirišti prie praeities. Estų, latvių ir lietuvių baimės menkinamai prilyginamos fobijoms. Bet kaip galima taip paprastai pamiršti tokio masto nusikaltimus žmoniškumui, kokius darė Sovietų Sąjunga?“ – nusistebėjo saugumo klausimų ekspertas.
Tad ko gi vokiečiams derėtų pasimokyti iš Baltijos šalių gyventojų, kai kalbama apie santykius su Rusija?
„Ryžto ir savitvardos. Visų prima, kaip rodo mūsų patirtis, Maskvoje įsitvirtinusi valdžia gerbia tik tuos, kurie geba apsiginti, o silpnuosius – niekina. Iš silpnųjų Maskva tyčiojasi ir, pasitaikius kad ir menkiausiai progai, stengiasi išnaudoti labiausiai pažeidžiamas jų vietas. <...> Antra, būtina mokėti susitvardyti. Estams, latviams ir lietuviams tai puikiai pavyko, kai prieš 30 metų teko atsikovoti laisvę. <...> Tie, kurie vadovavo iš Maskvos, darė viską, kad įsipliekstų konfliktai, o tada būtų galima pateisinti karinę intervenciją. Laimei, Baltijos šalys išsaugojo aiškų mąstymą“, – pasakė A. Kasekampas pokalbio su leidiniu „Die Welt“ pabaigoje.