Tai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Sergiy Kyslytsya.
„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano B. Šiuo planu siekiama išprovokuoti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą, siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir žmones iki kapituliacijos“, – sakė S. Kyslytsya.
Jis pažymėjo, kad „įrankių rinkinys yra platus ir itin žiaurus“.
„Tai apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų naikinimą, raketų atakas visoje šalyje, miestų apgultį, susitarimų dėl humanitarinių koridorių pažeidimus, terorą prieš civilius gyventojus okupuotose teritorijose, įskaitant pagrobimus ir žmogžudystes. Dabar įsibrovėliai pagrobė apie 30 vietos lyderių, aktyvistų ir žurnalistų“, – sakė Ukrainos atstovas JT.
Jo teigimu, iš viso Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų – 467 į gyvenamuosius rajonus.
„Mariupolis tebėra kraujuojanti žaizda pačioje Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 5 000 žmonių. Beveik 150 000 gyventojų tebėra apsupti, jiems atimtos bet kokios elementarios sąlygos į gyvenimą. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresoriaus teritoriją. Rusijos bandymai tai padaryti yra ne tik ciniška veidmainystė, bet ir šiurkštus karo įstatymų bei papročių, tarptautinės humanitarinės teisės normų, ypač 1949 m. Ženevos konvencijų ir Ženevos konvencijų I papildomo protokolo, pažeidimas. Jau apie 40 000 ukrainiečių buvo priverstinai išvežti į Rusiją ir Baltarusiją“, – sakė jis.
UNICEF duomenimis, per karo Ukrainoje mėnesį teko perkelti 4,3 mln. vaikų (visoje šalyje yra 7,5 mln. vaikų), 1,8 mln. iš jų išvyko į užsienį. Rusų okupantai nužudė mažiausiai 143 vaikus, o 216 buvo sužeisti.
„Skubiai reikia humanitarinių veiksmų. Kartu reikia turėti omenyje, kad humanitarinė katastrofa Ukrainoje yra Rusijos karinės strategijos elementas. Kad bet kokia iniciatyva būtų efektyvi, ji turi būti nukreipta į bendrą Rusijos požiūrį į Ukrainą pakeisti, o ne į bergždžius bandymus pritraukti agresorių kaip partnerį humanitariniame kelyje“, – sakė S. Kyslytsya.